Straipsnyje aptariamos gamtos ir kultūros sąsajos, kurios susidarė per tūkstantmečius ir liudija gamtą kaip kultūros šaltinį ar jos „nešėją“. Darbe remtasi gausia gamtotyrine, ypač geologine ir geomorfologine, įvairių vietovių tyrimo medžiaga, taip pat spaudoje publikuotais tautosakos rinkiniais. Nagrinėjama tautosakos (padavimų, etiologinių sakmių ir kt.), meninės kūrybos (poezijos, dailės ir kt.), mokslinių, tarp jų ir istorinių, žinių svarba gamtos vertybių populiarinimui, šviečiamajam ir edukaciniam darbui. Jaunimo ugdymo procese, ypač skleidžiant gamtamokslines žinias, prasminga pasinaudoti gamtos ir kultūros sąsajomis. Gamtos objektas, susietas su mitologijos vaizdiniais, menine kūryba ir mokslinių tyrimų duomenimis, visuomet yra ...