Valstybių teisės ant mėnulio ir kitų dangaus kūnų

Kosmoso teisė – viena jauniausių tarptautinės viešosios teisės šakų. Prieš 53 metus, Jungtinės Tautos pasirašė „Kosminės erdvės sutartį“, kuri nustatė dabartinį kosmoso teisės režimą ir buvo paremta teisės aktais, išsprendusiais naudingųjų išteklių išgavimo ir teritorijos problemas Žemėje. Esant tikslaus resursų išgavimo reguliavimo trūkumui, privačios kompanijos vengia investuoti į kosmoso kasybos industriją, dėl šios priežasties, valstybės kuria nacionalinius aktus, kurių pagalba būtų pateisinamas naudingųjų išteklių gavimas, nepažeidžiant draudžiamo teritorijos pasisavinimo ar kosmoso naudojimo laisvės principų. Šiuo metu nėra tikslaus komercijos reguliavimo, naudingųjų išteklių gavimas nėra leidžiamas, ir dėl to privačios įmonės vengia investuoti. Galimybė valstybėms laisvai kurti minėtus nacionaliniu aktus, gali kurti blogą teisinę praktiką. Ekonomiškai silpnesnės valstybės gali sudaryti palankias sąlygas pigiai plėtoti savo veiklą bei registruoti transporto priemones, prisiimant didesnę dalį atsakomybės kilus avarijai, taip pritraukdamos didelį kiekį privačių investuotojų, tačiau didindamos riziką nesugebėti išmokėti nuostolių patirtai žalai. Ši problema gali būti sprendžiama naujų aktų išleidimu, kurie leistų kosmoso išteklių gavimą privačioms įmonėms, tokiu būdu valstybės neturėtų būtinumo leisti nacionalinius aktus ir taip būtų išvengiama netinkamo kosmoso teisės vystymosi. Kosmoso militarizacija yra viena aktualiausių problemų dabartiniame kosmoso teisės režime. Dėl galimo kosminės įrangos dvejopo panaudojimo, yra sunku išgauti reikiamą skaidrumą vykdant kosminę veiklą. Taip pat šiuo metu nėra aiškaus išaiškinimo kokie veiksmai yra laikomi kariniais veiksmais kosmose, taip pat, ką reikėtų daryti esant savigynos būtinybei. Valstybių kosmoso kariaunos steigimas yra aiškus noras įtvirtinti valstybės įtaką kosmose ir taip pat skatina neigiamus tarptautinius santykius. Kosmoso militarizacijos problema gali būti išspręsta tik griežtų normų įvedimu, taip pat ženkliai didesnio kosmoso veiklos stebėjimu.The space race of the Cold War and rapid technological advances created a need for more strict regulations. This eventually created five different acts of the United Nations that shaped the current space law regime. After rapid technological advances, the old 53 year old regulations are starting to cause a lot of problems with the current space law regime and even more difficulties could potentially arise in the future. Exploitation of resources in space is prohibited unless it is for scientific purposes, this stagnates any further development of space law as well as potential space economy. Fluid space commercialization cannot be achieved, because the current space law regime forces States to create national space law acts that regulate resource exploitation as well as split liability opportunities for the benefit of private companies as an attraction for private investment. This can be fixed by altering current space law acts that would enforce strict rules of regulation and would stop bad practices in further space law development. Space militarization is based on full co-operation of States, no norms dictate what can be considered a use of force in space as well as lack of clear regulation for self-defense in outer space makes this one of the biggest problems. Not to mention the creation of State space forces might just add more fuel to the fire in the future. Fixing of this problem can be done by creating new forms of strict regulation as well as closer monitoring of space activities.Teisės fakulteta