Edukologijos magistrantų tiriamosios veiklos kultūros plėtra

One of the principles of the Bologna process is lifelong education, which means that a person should not be able just to gain knowledge for life, studying at the walls of his alma mater, but to master the competencies of self-education and research which enables him to be in a constant process of self-instruction. This is closely linked to the requirements to the Master in Education: who must be able to obtain information, to be able to analyze it, draw conclusions, put properly theory into practice, be able to see the contradictions, to pose problems, be able to seek the best ways and offer effective solutions (Всемирная хартия университетов(198 8), Государственный общеобразовательный стандарт образования Республики Казахстан, 2009)). For the successful implementation of the lifelong learning principle and meeting Master of Education training requirements master student’s research culture should be developed. Having acquired the main basis of research culture, students will be able to use it to solve the problems of self-education, thereby self perfecting throughout their lives. The background, definition and conditions of the master students’ research culture development are discussed in the given article.Nuolatinis mokymasis – vienas iš Bolonijos deklaracijos (1999) principų, nusakantis žmo-gaus gebėjimą, įgijus Alma mater išsilavinimą, jį plėtoti naujomis kompetencijomis. Asmeninę patirtį žmogus įgyja per saviugdą ir tyrinėjimus. Magistro studijose studentai pratinami įgyti žinių, gebėti analizuoti, daryti tam tikras išvadas, keisti ugdymo praktiką, įžvelgti kliūtis, kelti problemas, gebėti parinkti optimalias išeitis ir parinkti efektyviausią problemos sprendimą. Sie-kiant nuosekliai įgyvendinti nuolatinį mokymąsi ir vykdyti kokybiškas magistro studijas būtina formuoti magistrantų tiriamosios veiklos kultūrą. Magistrantai, susiformavę aukštą tiriamosios veiklos kultūrą, gebės spręsti saviugdos problemas, dalyvaus nuolatiniame tobulinime. Straipsnyje nagrinėjamos edukologijos studijų srities magistrantų tiriamosios veiklos kultūros formavimą lemiančios prielaidos. Magistrantų tiriamosios veiklos kultūros plėtotę ženklina ugdymo paradigmų nuo žinių iki asmeninės brandos aukštajame moksle kaita. Tiriamosios veiklos kultūros plėtotė turi įtakos ne tik asmenybės brandai, bet ir atliepia mokyklos ir visuomenės poreikius. Didelę reikšmę asmenybės brandai turi gebėjimų plėtra. Tiriamosios veiklos gebėjimai paskatina pedagogą kūrybiškai konstruoti ugdymą, stiprina kritinį mąstymą. Profesinę būsimojo pedagogo brandą žymi gebėjimas įrodymus grįsti faktais ir rasti pedagoginės problemos sprendimus.Kazachstano ir Europos mokslininkų tyrimų pagrindu nagrinėta magistrantų tiriamosios veiklos kultūros samprata. Prieita prie išvados, kad metodologinių žinių ir refleksyvaus mo-kymosi, tiriamųjų gebėjimų visuma, kartu su asmenybiniais šiuolaikinio mokytojo bruožais charakterizuoja jį kaip aukštos tiriamosios veiklos kultūros profesionalą. Toks pedagogas nuolat siekia ugdymo kokybės. Magistrantų tiriamosios veiklos kultūros raidą veikia aukštosios mokyklos kontekstas, ilgalaikis planavimas, mokslinių tyrimų palaikymas administracinėmis priemonėmis, akademinio padalinio statusas, asmeninis mokslinio vadovo pavyzdys