Constructing politicians Image in Lithuanian media 2019 - 2020: a case study of Aušrinė Armonaitė and Agnė Bilotaitė

Žiniasklaidos diskursas vaidina pagrindinį vaidmenį veikiant dabartinei politinei erdvei, skleidžiant ir stiprinant socialines reprezentacijas ir stereotipus. Žiniasklaidos rėmuose vyksta visuomenės informavimas apie politinį gyvenimą bei kuriami moterų ir vyrų politinių įvaizdžių modeliai. Šiuolaikinės politikų komunikacijos strategijos prasideda kurį laiką prieš oficialią kampaniją, todėl politikams svarbu sudaryti palankią žiniasklaidos formuojamą viešąją nuomonę apie politikus, kandidatuojančius artimiausiuose Seimo rinkimuose, kurie įvyks 2020 metų rudenį. Taigi svarbu išsiaiškinti, kaip vis artėjant rinkimams yra vaizduojamos moterys politikės populiariausiuose internetinės žiniasklaidos portaluose. Tyrimui pasirinkta Aušrinės Armonaitės ir Agnės Bilotaitės atvejai. Tyrimo objektu tapo politikių įvaizdis žiniasklaidoje. Darbo tikslas yra išanalizuoti, kaip vaizduojamos moterys politikės Lietuvos žiniasklaidoje (15min, Lrytas.lt ir Delfi.lt). Darbe naudojamas mokslinės literatūros analizės metodas pateikiant politinio įvaizdžio sąvoką. Remiantis šiuo metodu aptariamas politikos ir žiniasklaidos ryšys ir politinės dienotvarkės teorija. Išnagrinėtos feminizmo bei „stiklo lubų“ teorijos ir pateikiama ankstesnių tyrimų apžvalga. Atlikta kiekybinė ir kokybinė turinio analizė siekiant atskleisti politikių įvaizdžio konstravimą žiniasklaidoje. Analizuojami straipsniai laikotarpiu 2019 – 2020 m. siekiant išnagrinėti kokį politinį įvaizdį Lietuvos žiniasklaida konstruoja apie politikes A. Bilotaitę ir A. Armonaitę. Žiniasklaida atlieka keletą esminių vaidmenų demokratinėje visuomenėje. Pagrindinis jų tikslas yra informuoti visuomenę, suteikiant piliečiams informaciją, reikalingą apgalvotiems vadovavimo ir politikos sprendimams priimti. Politikos ir žiniasklaidos sąveika yra svarbi grandis veikiant politinei visuomenės sistemai. Politika, savo ruožtu, negali išsiversti be informavimo priemonių, kurios yra lyg tiltai tarp politikos ir visuomenės. darbotvarkės nustatymo efektai atsiranda, kai žiniasklaida atkreipia dėmesį į problemą - ar tai būtų plati politikos sritis, ar konkreti naujienų istorija. Įvaizdis formuojamas pagal visuomenės poreikius, politiniai pasiūlymai teikiami pagal visuomenės kasdienybės aktualijas, kad „patikti“ žmonėms ir pritraukti kuo daugiau rinkėjų. Tikslas – tapti patraukliu prekės ženklu politikoje. A. Bilotaitės politinis įvaizdis kinta ir priklauso nuo politinių ir asmeninio gyvenimo įvykių. Atliktas tyrimas parodė, kad iš ištirtų 83 publikacijų 46 % straipsnių visuomenei palankaus / teigiamo įvertinimo, 21 % visuomenei nepalankaus / neigiamo įvertinimo. A. Bilotaitė priskiriama „kasdienio žmogaus“ politinio įvaizdžio tipui. A. Armonaitės politinis įvaizdis nėra pastovus ir kinta dėl politinės karjeros sprendimų. Atliktas tyrimas parodė, kad iš ištirtų 148 publikacijų 46 % straipsnių visuomenei palankaus / teigiamo įvertinimo, 24 % straipsnių visuomenei nepalankaus / neigiamo įvertinimo. A. Armonaitė priskiriama „kasdienio žmogaus“ politinio įvaizdžio tipui ir keliems „postideologinio“ įvaizdžio bruožams.Media discourse plays a key role in the functioning of the current political space, in disseminating and strengthening social representations and stereotypes. Within the framework of the media, the public is informed about political life and models of political images of women and men are created. Modern communication strategies of politicians start some time before the official campaign, therefore it is important for politicians form a favorable public opinion formed by the media about politicians running in the next Seimas elections, which will take place in the autumn of 2020. So it’s important to find out how women politicians are portrayed on the most popular online media portals as the election approaches. The cases of Aušrinė Armonaitė and Agnė Bilotaitė were selected for the study. The object of the research became the image of politicians in the media. The aim of the work is to analyze how women politicians are portrayed in the Lithuanian media (15min, Lrytas.Lt and Delfi.Lt). The method of analysis of scientific literature is used in the work to present the concept of political image. Based on this approach, the relationship between politics and the media and the theory of the political agenda are discussed. Theories of feminism and the "glass ceiling" are examined and an overview of previous research is provided. Quantitative and qualitative content analysis was performed to reveal the construction of the image of politicians in the media. The articles are analyzed in the period 2019 - 2020. in order to examine what political image the Lithuanian media constructs about politicians A. Bilotaitė and A. Armonaitė. The media play several key roles in a democratic society. Their main purpose is to inform the public by providing citizens with the information they need to make informed leadership and policy decisions. The interaction between politics and the media is an important link in the functioning of the political system of society. Politics, in turn, cannot do without the media, which are like bridges between politics and society. agenda-setting effects occur when the media draw attention to a problem, whether it be a broad policy area or a specific news story. The image is formed according to the needs of the society, political proposals are made according to the topical issues of the society in order to “please” people and attract as many voters as possible. The goal is to become an attractive brand in politics. A. Bilotaitė's political image is changing and depends on political and personal life events. The research showed that out of the 83 publications examined, 46% of the articles had a positive / positive evaluation of the articles, and 21% had an unfavorable / negative evaluation of the society. A. Bilotaitė belongs to the type of political image of "everyday person". A. Armonaitė's political image is not constant and changes due to political career decisions. The research showed that out of the 148 publications examined, 46% of the articles had a positive / positive evaluation of the articles, and 24% of the articles had an unfavorable / negative evaluation of the society. A. Armonaitė belongs to the type of political image of an “everyday person” and several features of the “post-ideological” image.Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasPolitologijos katedr