Enhancing collaborative problem-solving competence for 8th grade students

Tyrimo problema. Kaip probleminių uždavinių sprendimo metodas gali paskatinti 8 – tos klasės mokinius bendradarbiauti? Tyrimo objektas. Probleminių uždavinių sprendimo metodo taikymas bendradarbiavimo skatinimui tarp mokinių. Tyrimo tikslas. Atskleisti probleminių uždavinių sprendimo metodo veiksmingumą 8 – tos klasės mokinių bendradarbiavimui. Tyrimo metodologija. Kokybinė metodologinė kryptis. Žmogus yra svarbiausias duomenų rinkimo instrumentas. Akcentuojamas tyrėjas. Žinios yra individų sukonstruotos tarpusavio sąveikoje. Pateikiamos subjektyvios interpretacijos. Santykis artimas, įsijungiantis, pripažįstamas sąveikos santykis. Pripažįstama asmeninė patirtis ir įžvalga. Objektas suvokiamas kaip vientisas, nesuardomas organizmas. Objektas nagrinėjamas jo kaitos procese. Objektas analizuojamas natūraliomis sąlygomis. Gyva, artima kasdienei kalba. Analizė ir informacijos rinkimas vyksta vienu metu. Siekiama visapusiško objekto aprašymo. Tyrimo dalyviai. Tyrimas atliktas vienoje Kauno rajono gimnazijoje. Tiriamųjų imtį sudarė 26 respondentai, trylika vienos 8 - tos klasės mokinių, dvylika kitos ir informacinių technologijų mokytoja. Pasirinkti būtent 8 – tokai, nes pagal bendrąsias programas sugalvota probleminė užduotis gali būti įgyvendinta tokio amžiaus mokinių. Amžiaus tarpsnis: 14 – 15 metų. Ne visi mokiniai įsitraukia į diskusijas ar atsako į mokytojos užduotus klausimus. Tyrimas vykdomas dviem skirtingoms klasėms. Tyrimas atliekamas visos klasės mastu. Tiriami ne atskiri atvejai, o poveikis visai klasei. Tyrimo rezultatas. Probleminių uždavinių sprendimo metodas pasitelkus naująsias technologijas darbų eigai valdyti pagerino bendradarbiavimo įgūdžius.Problem of the research. How to enhance collaborative problem-solving competence for 8th grade students? Subject of the research. Enhancing collaborative problem-solving competence among students. Aim of the research. To find out if problem-solving method used for 8th grade students collaboration is effective. Methodology of the research. Qualitative methodological direction. Person is the most important tool for data collection. Emphasis is placed on the researcher. Knowledge is constructed by the interaction of individuals. Subjective interpretations are presented. A relationship is close, engaging, relationship of interaction is recognized. Personal experience and insight are recognized. The object is perceived as an integral, indestructible organism. The object is examined in the process of its change. The object is analyzed under natural conditions. Lively, close to everyday language. Analysis and information gathering take place simultaneously. The aim is to provide a comprehensive description of the object. Methods of the research. Analysis of scientific sources, unstructured before pedagogical innovation and after reflection of teacher and students. Data are analyzed using the content analysis method. Quantitative analysis of information content is performed. After reflections, semantic units are selected, compared with each other, categorized. Research participants. The research was performed in one Kaunas district gymnasium. The sample consisted of 26 respondents, thirteen students from one 8th grade, twelve from other and an information technology teacher. Chosen 8th graders - because the problematic tasks created according to the general programs can be implemented by students of this age. Age range: 14 - 15 years. Not all students engage in discussions or answer questions asked by the teacher. Two different classes were selected for the research. The study is conducted on a class-wide basis. It is not individual cases that are studied, but effects on the whole class. Research results. The problem-solving approach has improved collaborative skills through using new technologies that help to manage work.Švietimo akademij