Significance of social factors for physical activity habits of Lithuanian students graduating from secondary schools

Tyrimo tikslas – įvertinti socialinių veiksnių (šeimos ir ugdymo aplinkos) reikšmę Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas baigiančių mokinių fizinio aktyvumo įpročiams. Tyrimo imtis reprezentuoja Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą baigiančių 16–19 metų mokinių situaciją. Į duomenų bazę įtraukta 1035 mokinių duomenys (385 berniukų ir 650 mergaičių): 48,4 % tiriamųjų mokėsi 11-ose, 51,6 % –12-ose klasėse; 52,7 % gyveno mieste, 47,3 % – mažame miestelyje, kaime. Į duomenų bazę taip pat įtraukta 463 tėvų anketos: 49,2 % yra miesto mokyklų mokinių tėvai, 50,8 % – mažo miestelio ar kaimo mokyklų. Tyrimo pobūdis – paplitimo tyrimas. Pagrindinis metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tarp socialinių veiksnių, potencialiai reikšmingų mokinių fizinio aktyvumo įpročiams, tirti tėvų išsilavinimas ir šeimos turtingumas, taip pat ugdymo veiksniai: realus mokinių pamokų ruošos laikas, galimybė būti fiziškai aktyviems mokykloje per pertraukas, mokinių gebėjimas planuoti darbo ir poilsio laiką, informuotumas fizinio aktyvumo tema, sveikatai palankių įpročių ugdymas šeimoje ir mokinio, ir tėvų vertinimu. Pateikiami tyrimo rodikliai, statistiškai reikšmingi ugdytinių fizinio aktyvumo įpročiams. Nustatyta, kad mokiniams, kurių motinų išsilavinimas yra aukštasis, labiau būdingas optimalus fizinis aktyvumas (43,2 %), palyginus su bendraamžiais, kurių motinos turi specialųjį vidurinį ir žemesnį išsilavinimą (33,5 %). Šio požymio skirtumai reikšmingi miestuose gyvenantiems tiriamiesiems. Mokiniai, ruošiantys pamokas 13 val. ar mažiau per savaitę, kaip rekomenduojama higienos normose, dažniau pasižymi optimaliu fiziniu aktyvumu (66,1 %), palyginus su tais, kurie pamokas ruošia per ilgai (53,7 %)The aim of this paper was to determine significance of social factors, as family and education environment, for the habits of physical activity of Lithuanian students graduating from secondary schools. Methods. The study sample represents Lithuanian schoolchildren aged 16-19 years of secondary schools. In total the study sample consisted of 1035 persons (385 boys and 650 girls): 48,4% 11-formers, and 51,6% 12-formers; 52,7% live in the cities, 47,3% – in the rural areas. 463 questionnaires of parents were included to the database: 49,2% are residents of the city, 50,8% – residents of the rural areas. The study design is prevalence study, main study method – anonymous questionnaire. Student‘s physical activity and social characters of the family were evaluated using HBSC (Health Behaviour in School Aged Children) questionnaire. With the aim to investigate factors of student’s education process at school and health awareness of the family, original questions were included. Results. Among the potential factors which might influence student’s physical activity habits were studied parent’s education, richness of the family, and also elements of education environment: real student’s duration of the homework doing, possibility to move actively during the brakes in school, student’s ability to schedule work and leisure time, student’s awareness in the topic of physical activity, how healthy habits are trained in the family according to the evaluation both students and parents. Next there are presented the indicators which have demonstrated significant influence on student’s physical activity habitsVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij