Elektrochemoterapijos kaip sisteminio priešvėžinio gydymo koncepto pagrindimas in vitro

Be dažniausia naudojamų, konvencinių, priešvėžinių gydymo būdų (chirurginis naviko išpjovimas (rezekcija), radioterapija, chemoterapija, imunoterapija), taip pat pradėti vystyti pažangūs, gydymo nuo vėžio būdai, turintys tik lokalų poveikį. Vienas tokių, jau klinikinėje praktikoje taikomų, lokalių priešvėžinės terapijos būdų, yra elektrochemoterapija (ECT ). ECT metu lokalų priešvėžinių vaistų poveikį sukelia elektroporacijos procesas, kurio metu dėl atitinkamo stiprumo elektrinių laukų poveikio ląstelių plazminė membrana yra laikinai pralaidinama įvairioms hidrofilinėms ar amfifilinėms molekulėms, tokioms kaip priešvėžinis vaistas bleomicinas (BLM) [1]. Įrodyta, kad naudojant elektroporacijos pernašos metodą galima sumažinti priešvėžinių vaistų koncentraciją iki 1 000 kartų, išlaikant analogišką terapinį poveikį [2]. ECT klinikinės terapijos metu net iki 85 proc. pacientų gydymas baigiasi remisija. Žinoma, kad BLM patekęs į ląstelę sukarpo vėžinių ląstelių DNR, todėl ląstelė žūsta [3]. Tačiau toks gydymo būdas yra lokalus, t. y. veikiamos ląstelės, kurios yra paveiktos elektriniais laukais. Tokiu atveju elektrochemoterapija nepaveikia metastazinių audinių, paplitusių toliau nuo naviko. Šio tyrimo idėja ta, kad apoptotiškai žūdama ląstelė dar gali ekspresuoti sėkmingai transfekuotą geną. Tokiu būdu, pasirinkus atitinkamą ekspresuojamą baltymą (PVZ IFN-1 beta, arba TNF-alfa), žūdamos ląstelės dar gali sukelti imuninį sisteminį atsaką [4]. Atitinkamai panaudojus šiuos mechanizmus, lokalų elektrochemoterapijos procesą galima paversti sisteminį atsaką sukeliančių gydymu. Tai galima pasiekti navikines ląsteles transfekuojant atitinkamais signalinius baltymus koduojančiais genais. Šiame tyrime parodyta kombinuota priešvėžinio vaisto bleomicino elektropernaša bei reporterinio geno transfekcija.[...]Biologijos katedraGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta