Communication analysis and its evaluation of the Lithuanian song festival

Lietuvos dainų šventė – itin svarbus Lietuvos kultūros reiškinys. Nuo pat pirmosios Lietuvos dainų šventės, kuri 1924 metais vyko Kaune, tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje, ši šventė laikoma lietuvybę ir tautinį meną puoselėjančiu renginius, sujungiančiu į vieną būrį liaudies muzikos ir šokių mėgėjus bei profesionalus, tautinį meną propaguojančius menininkus ir tautinį meną mylinčius žiūrovus. Įvairūs liaudies kultūrą puoselėjantys renginiai šiandien nėra retenybė. Tačiau, dažnu atveju, tautinio meno renginiuose sunku pastebėti jaunąją auditoriją. Nors Lietuvos dainų šventė šiuo klausimu yra išimtis (renginiuose dalyvauja labai daug jaunimo), tačiau, bet kurio tautinio meno renginio organizatoriams esamų auditorijų išsaugojimas ir naujų auditorijų pritraukimas yra labai svarbus uždavinys. Atsižvelgiant į šių dienų informacijos gausą ir įvairių renginių pasiūlą, aiškėja, kad didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukia tie kultūriniai renginiai, kurie tinkamai ir efektyviai komunikuoja apie savo veiklas. Darbo objektas: Renginio „Lietuvos dainų šventė“ komunikacija. Tyrimo klausimas: Ar Lietuvos dainų šventės komunikacijos atstovai išnaudoja visas komunikacijos priemones ir galimybes norint pritraukti kuo įvairesnę ir gausesnę auditoriją? Darbo tikslas: Išanalizuoti renginio Lietuvos dainų šventė komunikaciją ir pateikti rekomendacijas komunikacijos gerinimui. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti renginio „Lietuvos Dainų šventė“ istoriją ir pristatyti šio renginio raidą nuo pirmosios iki paskutiniosios vykusios šventės; 2. Analizuojant mokslinę literatūrą, išsiaiškinti teorinius komunikacijos proceso ir komunikacijos priemonių panaudojimo renginio komunikacijoje aspektus; 3. Ištirti renginio „Lietuvos dainų šventė“ komunikaciją, atliekant kokybinį (turinio analizė) ir kiekybinį (anketinė apklausa) tyrimus; 4. Apibendrinti gautus tyrimo rezultatus ir pateikti siūlymų renginio Lietuvos dainų šventė komunikacijos gerinimui. Darbo struktūra. Rašto darbą sudaro įvadas, trys dėstymo dalys, darbo išvados ir rekomendacijos Dainų šventės komunikacijos gerinimui. Atsakant į darbo tikslą ir uždavinius, dėstymas skirstomas į tris dalis: pirmoje dalyje – Lietuvos dainų šventė: istorija ir dabartis – apžvelgiama Lietuvos dainų šventės istorija ir nužymima šio renginio raida; antroje dalyje – Renginio Lietuvos dainų šventė komunikacija: teoriniai apsektai – gilinamasi į komunikacijos sampratą, aiškinamasi komunikacijos proceso ypatumai, analizuojamos dažniausiai taikomos išorinės komunikacijos priemonės; trečioje darbo dalyje – Lietuvos dainų šventės komunikacijos tyrimas – atliekamas kokybinis ir kiekybinis tyrimai, padedantys įvertinti Lietuvos dainų šventės komunikacijos efektyvumą. Darbą papildo naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedai. Tyrimo metodai. Darbe naudojama mokslinės literatūros analizė, kokybinis (turinio analizės) ir kiekybinis (anketinė apklausa) tyrimo metodai.Lithuanian Song Festival is a very important phenomenon of Lithuanian culture. Since the first Lithuanian Song Festival, which took place in Kaunas, the then temporary capital of Lithuania, in 1924, the festival has been considered an event that fosters Lithuanian and national art, uniting folk music and dance lovers and professionals, artists promoting national art and lovers of national art. Various events fostering folk culture are not uncommon today. However, it is often difficult to notice a young audience at national art events. Although the Lithuanian Song Festival is an exception in this respect (a large number of young people participate in the events), for the organizers of any national art event, the preservation of existing audiences and the attraction of new audiences is a very important task. Given the abundance of information these days and the variety of events on offer, it is clear that those cultural events that communicate properly and effectively about their activities receive the most attention from viewers. Object of the paper: communication of the Lithuanian Song Festival event Topic of the research: do the communication representatives of the Lithuanian Song Festival use all means of communication and opportunities in order to attract the widest and largest audience possible? Aim of the paper: to analyze the communication of the event Lithuanian Song Festival and to provide recommendations for the improvement of communication. Tasks: 1. To analyze the history of the Lithuanian Song Festival and present the development of this event from the first to the last festival; 2. Analyzing the scientific literature, to find out the theoretical aspects of the communication process and the use of communication tools in the communication of the event; 3. To investigate the communication of the Lithuanian Song Festival by conducting qualitative (content analysis) and quantitative (questionnaire survey) research; 4. Summarize the obtained research results and present suggestions for the Lithuanian Song Festival event communication improvement. Work structure. The written paper consists of an introduction, three parts of the body, conclusions and recommendations for improving the communication of the Song Festival. In response to the aim and tasks of the work, the body is divided into three parts: in the first part - Lithuanian Song Festival: history and present - the history of the Lithuanian Song Festival is reviewed and the development of this event is noted; in the second part - communication of the Lithuanian Song Festival: theoretical aspects - the concept of communication is deepened, the peculiarities of the communication process are explained, the most frequently used external communication means are analyzed; In the third part of the paper - the research of Lithuanian Song Festival communication - qualitative and quantitative research is carried out, which helps to evaluate the effectiveness of Lithuanian Song Festival communication. The paper is supplemented by a list of used literature and sources and appendices. Research methods. The analysis of scientific literature, qualitative (content analysis) and quantitative (questionnaire survey) research methods are used in the paper.Menų fakultetasTeatrologijos katedr