Tiriamosios faktorinės analizės taikymas antrinėje nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų analizėje: aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos mokymosi motyvacijos aspektas

The article deals with the use of exploratory factor analysis in quantitative secon-dary research. Exploratory factor analysis helps to find a theoretical background in the data of educational research. The way of proceeding the data in quantitative secondary research can be described as follows: data − exploratory factor analysis – theoretical background of research – interpretation of the data of secondary analysis. The article focuses on the phenomenon of motivation for learning the Lithuanian language by 8th grade students on the basis of the data of national research (2012). Exploratory factor analysis revealed the components of intrinsic motivation for learning the Lithuanian language. The questions Do you like Lithuanian language lessons; Are you interested in writing assignments at Lithuanian language lessons; Are you gifted in the Lithuanian language; Are you interested in reading texts in Lithuanian lessons are related with the factor of intrinsic motivation. The variables You are learning the Lithuanian language because you need to get a well-paid job; You are learning the Lithuanian language because it is important to obtain an interesting job; You are learning the Lithuanian language, because it is important to get entry to a higher school; the Lithuanian language is important to learn other subjects have high factor loadings on another factor, namely extrinsic motivation.Atviros nacionalinių ir tarptautinių edukacinių tyrimų duomenų bazės suteikia galimybę tolesniems tyrimams. Tokio pobūdžio tyrimų priemones sudaro daug klausimų apie įvairius edukacinės realybės aspektus. Antrinę duomenų analizę atliekantis tyrėjas nežino pirminio tyrimo klausimyno sudarymo teorinių pagrindų, operacionalizavimo proceso. Tai sukelia problemų interpretuojant tyrimo rezultatus atliekant antrinę duomenų analizę. Tiriamosios faktorinės analizės taikymas gali padėti išskirti klausimų grupes, juos susisteminti. Antrinės duomenų analizė gali būti vykdoma tokiu nuoseklumu: pirminio tyrimo duomenys – tiriamoji faktorinė analizė – teorinis tyrimo pagrindas – antrinės duomenų analizės rezultatų interpretavimas. Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – atskleisti tiriamosios faktorinės analizės taikymo rezultatą nagrinėjant mokinių lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją remiantis antrinės nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų analizės duomenimis. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų klausimyne buvo įtraukti įvairūs klausimai apie mokinių mokymosi motyvaciją: Tu mėgsti lietuvių kalbą; Tu esi gabus lietuvių kalbai; Tu domiesi tekstais, skaitomais per lietuvių kalbos pamokas; Tu domiesi rašymo užduotimis lietuvių kalbos pamokose; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi kitų dalykų mokymuisi; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi stojant į aukštąją mokyklą; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti įdomų darbą; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti gerai apmokamą darbą. Tiriamoji aktorinė analizė atskleidė dvi faktorių grupes pagal teorinį motyvacijos modelį, atitinkančias išorinę ir vidinę motyvaciją. Tiriamoji faktorinė nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų analizė atskleidė, kad mokinių išorinė lietuvių kalbos mokymosi motyvacija atitinka trečiąjį išorinės motyvacijos lygmenį – identifikuotą lygmenį. Kaip elgesio kontrolės būdai šiame lygmenyje veikia paties asmens elgesio pasekmių ar rezultatų vertinimas. Išorinės motyvacijos identifikuotas lygmuo pasireiškia tuo, kad mokiniai sąmoningai įvertina mokymosi naudą. Tiriamoji faktorinė analizė atskleidė du mokymosi naudos tipus: edukacinį (Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi kitų dalykų mokymuisi; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi stojant į aukštąją mokyklą) ir socialinį (Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti įdomų darbą; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti gerai apmokamą darbą).Nustatyta, kad mokiniai daugiau vertina edukacinę lietuvių kalbos mokymosi naudą nei socialinę. Freedmano testo rezultatai (χ²(3) = 193,439, p < 0,05) patvirtina statistiškai reikšmingą skirtumą tarp mokinių atsakymų apie edukacinę ir socialinę lietuvių kalbos mokymosi naudą. Mokinių vidinė lietuvių kalbos mokymosi motyvacija grindžiama apsisprendimo (angl. self-dedermination) teorija, kuri išryškina įvairius vidinę motyvaciją lemiančius komponentus: emocinį komponentą (Tu mėgsti lietuvių kalbos pamokas), pasitikėjimo savo jėgomis komponentą (Tu esi gabus lietuviųkalbai), asmeninį interesą lietuvių kalbos atžvilgiu (Tu esi gabus lietuvių kalbai; Tu domiesi tekstais, skaitomais per lietuvių kalbos pamokas; Tu domiesi rašymo užduotimis lietuvių kalbos pamokose)