Dirvožemio fizikinė būklė po ilgalaikio supaprastinto bei bearimio žemės dirbimo ir šiaudų panaudojimo

1999 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas) Bandymų stotyje įrengtas stacionarus ilgalaikis lauko eksperimentas. Tyrimas atliktas 2013–2015 metais. Eksperimento tikslas – įvertinti ilgalaikio žemės dirbimo ir šiaudų panaudojimo įtaką dirvožemio kietumui, šlyties pasipriešinimui ir dirvožemio trupinėlių patvarumui. Tyrimo vietos dirvožemis – giliau glėjiškas pasotintasis palvažemis. Taikyta tokia žemės ūkio augalų sėjomaina: žieminiai kviečiai → vasariniai miežiai → vasariniai rapsai. Vienoje eksperimentinio laukelio dalyje šiaudai pašalinti, kitoje susmulkinti ir paskleisti (A veiksnys). Ir fone be šiaudų, ir fone su paskleistais šiaudais tirtos 6 žemės dirbimo sistemos (B veiksnys). Po 16 eksperimento vykdymo (1999–2015) metų taikant mažesnio intensyvumo žemės dirbimo sistemą labai padidėjo dirvožemio kietumas ir šlyties pasipriešinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo mažesnis žemės dirbimo gylis, tuo kietesnis dirvožemis ir didesnis šlyties pasipriešinimas. Taip pat nustatyta, kad augalinių liekanų paskleidimo poveikis buvo mažesnis lyginat su variantu, kuriame augalinės liekanos buvo pašalintos. Dirvožemio trupinėlių struktūros patvarumas labai priklausė nuo žemės dirbimo intensyvumo. Palyginus su giliuoju arimu, paviršinis purenimas rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją jį padidino 1,8 karto, baltųjų garstyčių žalioji trąša, įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, – 2 kartus, o ilgą laiką nedirbtoje dirvoje šis rodiklis padidėjo 1,9 kartoSince 1999, a long-term field experiment has been done at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture (currently – Vytautas Magnus University). The current research was conducted in 2013–2015. The aim of the study was to evaluate the effects of long-term tillage systems and straw management on soil penetration resistance, shear strength and soil aggregate stability. The soil of the experimental site was Epieutric Endocalcaric Endogleyic Planosol. A short crop rotation was introduced: winter wheat → spring barley → spring oilseed rape. According to two factor field experiment, the straw was removed from one part of the experimental field, and on the other part of the field the straw was chopped and spread at harvesting (factor A). Six tillage systems: conventional (deep) and shallow ploughing, shallow loosening, shallow rotovating, catch cropping and rotovating, and no-tillage, were used as a subplot (factor B). During a 16-year (1999–2015) period, long-term application of reduced tillage resulted in a significant increase in soil penetration resistance and shear strength. The results of current study show that the lesser the tillage depth, the higher the soil penetration resistance and shear strength. The effect of straw residue spreading was lower comparing with treatment without straw. Soil aggregate stability was highly dependent on tillage. Shallow rotovating before sowing increased soil aggregate stability by up to 1.8 times, incorporation of plant residues of white mustard into the soil by a rotovator before sowing increased it by up to 2.0 times and no-tillage by up to 1.9 times, compared with conventional ploughingAgronomijos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta