Youth entrepreneurship encouragement through self-employment programmes

Užimtumo tarnybos duomenimis, vidutinis metinis jaunų (16-29 m.) bedarbių procentas 2019 m. sudarė 5,5 proc. (24,241 tūkst.), 2020 m. šis skaičius kilo, prie bedarbių skaičiaus augimo prisidėjo ir karantinas, tačiau Lietuvoje šiais metais turime 6,9 proc. (31,614 tūkst.) jaunų bedarbių. Šie skaičiai įrodo, kad užimtumo didinimas yra labai svarbus jaunimo integravimui į darbo rinką, nedarbo masto ir socialinės atskirties mažinimui, todėl aktyvios darbo rinkos priemonės ir yra skirtos kovai su nedarbu. Užimtumo didinimo programas įgyvendina šalies savivaldybės nuo 2017 m. liepos. Šių programų tikslas - integruoti ilgalaikius, jaunus, neįgalius arba vyresnius nei 50 metų bedarbius. 2019 m. Užimtumo didinimo programose dalyvavo 4042 darbo ieškantys asmenys: moterys sudarė 40,7 proc., jaunimas iki 29 m. – 2,8 proc., neįgalieji – 6,7 proc., vyresni nei 50 metų asmenys – 61,8 proc. Pasibaigus dalyvavimui programoje, per 3 mėn. kas penktas dalyvis įsidarbino. Taip pat yra jaunų asmenų, norinčių įgyvendinti savo verslo idėjas, dirbti sau, todėl valstybė teikia paramą. Valstybės paramą verslo pradžios idėjoms įgyvendinti ir pirmajai savo darbo vietai sukurti gavo 210 jaunuolių iki 29 m., taip pat 11 asmenų, turinčių negalią. 2019 m. dėl sumažėjusių finansavimo galimybių, padedant savarankiško užimtumo priemonėmis, jaunimas iki 29 m. amžiaus įsteigė beveik 2 kartus mažiau darbo vietų negu 2018 m. Gavę subsidijas, sau darbo vietas sukūrė 17 fotografų, 10 plataus profilio statybininkų, 9 automobilių mechanikai, 5 santechnikai, 5 automobilių šaltkalviai ir kt. Daugiausiai naujų darbo vietų per metus įsteigta Kauno (62 vietos) ir Šiaulių (48) regionuose. Savarankiško užimtumo priemonė – efektyvi užimtumo priemonė, nes, po naujos darbo vietos įsteigimo praėjus 36 mėn., 2019 m. per 95 proc. mikroįmonių toliau vykdė veiklą, o, praėjus 48 mėn. nuo vietos įsteigimo, veiklą vykdė net 85 proc. subsidijų gavėjų. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti galimybes, teikiamas valstybės jaunam žmogui pačiam susikurti savo darbo vietą, atsižvelgiant į užimtumo rėmimo projektus, finansinę paramą, teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir tai, kokie veiksniai trukdo jaunimo verslumui. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: teorinės literatūros ir įstatymų analizė, tyrimo rezultatų analizė, esamos politikos alternatyvų vertinimas. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos jaunimo ir verslumo sampratos, nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys užimtumo skatinimą, institucijos Lietuvoje, kurios užtikrina užimtumo rėmimą ir nacionalinių projektų vykdymą. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami tyrimo rezultatai, kurie buvo gauti atlikus jaunimo darbo centre stebėjimą, paraiškų analizę, skelbiamą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, ir kiekybinio tyrimo apklausos duomenis. Esamos politikos alternatyvų vertinimo dalyje pateiktos tinkamiausios alternatyvos vykdomiems jaunimo verslumo skatinimo projektams efektyvinti ir įgyvendinti. Jaunimo verslumo skatinimo projektų veiksmingumo ir verslumo didėjimo galimybių vertinimo tyrimas parodė, kad jauni asmenys nėra motyvuoti, neturi pakankamai verslumo įgūdžių pirmajai savarankiškai veiklai vykdyti. Nors tyrimo metu pastebėta, kad siūlomų programų spektras yra platus ir stengiamasi aprėpti visas visuomenės grupes, asmenys nėra supažindinti su informacija apie projektų įvairovę. Tyrimo metu pastebėta, kad norint padidinti jaunimo verslumą reikia visuomenę šviesti apie vykdomus projektus, seminarus ir mokymus verslumo ir mokesčių temomis. Verslumas būtų efektyvesnis, jei jo būtų mokoma nuo mažens (mokyklose, universitetuose).According to Employment Service Department, the average yearly percentage of young (16-29 y. o.) unemployed people in 2019 was 5.5% (24.24 thousand), while in 2020 the figures grow to 6.9% (31.614 thousand), the quarantine has also had its impact to this result. These figures prove the necessity of employment for youth integration into labour market, reduction of unemployment and social distance, therefore, active means of labour market are committed to reduce joblessness. Self-sufficiency programmes from 2017 July are implemented by Local State Governments. The purpose of these programmes is to integrate long-term, young, disabled, or older than 50-year unemployed people. In 2019, 4042 job-searching people participated in self-sufficiency programmes: 40.7% - women; 2.9% - youth (up to 29-year-old); 6.7% - disabled people; 61.8% - people above 50-year-old. After finishing the programme 1 out of 5 participant found a job in 3 months term. The State is offering a support as young people tend to embody their business ideas and to be self-employed. State support for embodiment of business establishment ideas and creation of their first jobs was provided to 210 young people up to 29-years, also to 11 people with disability. In comparison to 2018, in 2019 due to reduced funding for self-sufficiency measurement the jobs created by young people (up to 29-year-old) has dropped almost twice. With subsidy the following jobs were created: 17 photographs, 10 multidisciplinary profiles builder, 9 auto-mechanics, 5 plumbers, 5 auto-metalworker and others. Most new jobs were created in Kaunas (62 places) and Šiauliai (48) areas. Self-efficiency measurement – is effective one, as 36 months after the creation of new job, in 2019 more than 95% micro-enterprises were still in operation, and 48 months after the creation, more than 85% subsidy recipients were in operations. Aim of the bachelor’s thesis - to evaluate the opportunities given by State for Young people to self-creation of a job, with regards to self-efficiency projects, financial support, quality of provided social services and the triggers of youth enterprise. The thesis contains three main chapters: Theoretical Analysis of literature and laws, Analysis of reaserch results, and the Evaluation for alternatives for current politics. First Thesis Chapter analyses the concept of youth and entrepreneurship, the promotion of employment governed by national and international legislations, Lithuanian institutions that initiate the maintenance of employment and the enforcement of national projects. The Analytical Final Thesis part contains of the analysis of research results that were obtained after the observation of Youth Employment Center, analysis of documents (files) published on Employment Service internet page and also quantitative surveys research data. In the Evaluation for alternatives for current politics part introduces the most relevant alternatives that maximums the effectiveness and implementation for youth entrepreneurship promotion projects carried. The analysis of Youth entrepreneurship promotion projects and the entrepreneurship growth possibilities showed, that young adults are not motivated enough, lack of entrepreneurship skills for their first business. Although, during this research a wide range of programs can be found and the programs are oriented in various society groups, people are not introduced with the information about the project’s diversity. Research reveals the need for societies education regarding the projects being held, seminars, entrepreneurship and taxes trainings. Entrepreneurship would be more efficient if being though from childhood (schools, universities).Socialinių mokslų fakultetasSociologijos katedr