Fosteraging mathematical creativity by teaching logically precisely reasoning at the grade two

Straipsnyje mokinių matematinio kūrybingumo raiškos aspektu analizuojamas matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymas pradinėse klasėse. Mokinių matematinis kūry-bingumas čia suprantamas kaip sintakse grindžiamo matematinio samprotavimo papildymas se-mantika, padedančia sukurti netikėtą ir originalų rezultatą, pritaikomą duotoje realioje situacijoje. Matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymui taikyta originali tikslingai sukurtų praktinių matematinio tyrinėjimo veiklų sistema, grindžiama principu konkretu–schematiška–abstraktu. Tyrinėjimo užduotys parinktos remiantis matematinių taisyklių loginio pagrindimo pradinių klasių mokiniams modeliu. I–II klasių mokinių klaidų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad kontrolinės ir eksperimentinės klasių kontrolinėse užduotyse padarytų klaidų pobūdis ir kiekis skiriasi. Eksperimentinės klasės mokinių atliktose užduotyse rasta mažiau semantikos klaidų. Tai rodo, kad matematinio samprotavimo mokymasis pradinėse klasėse taikant principą konkretu–schematiška–abstraktu sudaro geresnes nei mokykloje įprasta sąlygas matematiniam kūrybingumui pasireikšti.In this article, the teaching of mathematical reasoning in the primary school is being analysed through the scope of mathematical creativity and their interconnections are being explained in more detail. Also, a construct of mathematical creativity is being defined.The logic of an empirical research is based on an idea that the lack of knowledge in mathematical syntax and, especially, incomprehension of semantic suppress the mathematical creativity. Wherefore, an analysis of content and number of children mistakes may let observe how the learning environment influences mathematical creativity.Methods: written survey, classical teaching experiment, content analysis. For the teaching of mathematical reasoning, the original purposefully created system of mathematical activities was used, based on a principle concrete-pictorial-abstract. The total number of researching type exercises done by children in an experimental class was thirteen, and the exercises were from different fields of mathematics. The previously mentioned method of teaching mathematics resulted in decrease in overall mistakes done by the children and it reached a one third. The changes in proportion between syntax and semantic mistakes were evident. After the experiment, the experimental class made as half as less semantic mistakes, in comparison to the control class. This indicated that learning by researching promoted mathematical creativity in children