Subjektyviai suvokiamo etiško vadovavimo stiliaus reikšmė polinkio per daug dirbti ir profesinio pervargimo sąsajoms

Background. Academic literature has shown that working conditions created by ethical leaders might have positive as well as negative consequences for the employees. Research has revealed that it might contribute to employees’ workaholism and occupational burnout, but this relationship is still controversial. Purpose. The aim of this study was to investigate the significance of a perceived ethical leadership style for the relationship between employees’ workaholism and occupational burnout. Method. The study involved 302 (41 men and 261 women) employees working in different Lithuanian organizations. A perceived ethical leadership style was assessed with the help of Brown, Trevino, & Harrison’s (2005) questionnaire. The 10-item Dutch Work Addiction Scale, developed by Schaufeli, Taris, & Bakker (2009), was used for the measurement of workaholism. Occupational burnout was measured using Copenhagen Burnout Inventory by Kristensen, Borritz, Villadsen, & Christensen (2005). Results. The results revealed that workaholism, personal and work-related burnout of employees who consider their leaders as more ethical is lower than of those who consider their leaders to be less ethical. Relationship between client-related burnout and excessive work of the employees who consider their leaders as more ethical is weaker than of those who consider their leaders to be less ethical. Conclusions. Overall, the findings support that employee’s attitudes towards their leader are important for the occupational burnout and proneness to workaholism. Therefore, an ethical leadership style must be considered when addressing physical and psychological well-being of employees.Mokslinė problema. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, etiškas vadovavimo stilius gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių darbuotojams. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad etiškas vadovavimo stilius gali prisidėti prie darbuotojų polinkio per daug dirbti ir profesinio pervargimo vystymosi, tačiau šių reiškinių sąsajos vertinamos nevienareikšmiškai. Tyrimo tikslas. Nustatyti subjektyviai suvokiamo etiško vadovavimo stiliaus reikšmę darbuotojų polinkio per daug dirbti ir profesinio pervargimo sąsajoms. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 302 įvairiose Lietuvos organizacijose dirbantys respondentai (41 vyras ir 261 moteris). Etiškam vadovavimo stiliui vertinti naudotas M. E. Brown, L. K. Trevino, D. A. Harrison (2005) klausimynas. Polinkiui per daug dirbti matuoti naudota Olandijos polinkio per daug dirbti skalės trumpoji versija (DUWAS-10) (Schaufeli, Taris, Bakker, 2009). Profesiniam pervargimui vertinti naudotas T. S. Kristensen, M. Borritz, E. Villadsen ir K. B. Christensen (2005) Kopenhagos Profesinio pervargimo klausimynas. Rezultatai. Tyrimu nustatyta, jog darbuotojai, kurie savo vadovo elgesį suvokia kaip labiau etišką, mažiau linkę per daug dirbti, mažiau kenčia nuo asmeninio ir su darbu susijusio pervargimo nei tie darbuotojai, kurie savo vadovo elgesį suvokia kaip mažiau etišką. Darbuotojų, kurie savo vadovo elgesį suvokia kaip labiau etišką, su klientais susijęs pervargimas yra mažiau susijęs su perdėtai sunkiu darbu nei tų darbuotojų, kurie savo vadovo elgesį suvokia kaip mažiau etišką. Išvados. Nustatyta, kad darbuotojų požiūris į vadovą yra svarbus polinkio per daug dirbti ir profesinio pervargimo vystymuisi, todėl ateityje svarbu tyrinėti veiksnius, kurie galėtų keisti darbuotojų požiūrį į organizacijos aplinką ir savo vadovą