Problems and perspectives in the research of altars: altar ensembles from the churches of Užnemunė, seventienth - first half of the twentieth century

Habilitacijos procedūrai teikiamuose mokslo darbuose nagrinėjamas objektas - Užnemunės (Sūduvos - Suvalkijos ir dalies Dzūkijos) altorių ansambliai ir juos papildantys bažnyčių baldai. Pristatomi mokslo darbai buvo atlikti turint tikslą nuosekliai ir įvairiapusiškai ištyrinėti vieno, kultūros paveldo požiūriu vientiso, kiek savito, tiek ir tipiško visai Lietuvai, regiono bažnyčių įrangą. Atliktų tyrimų pagrindu norima apibendrinti Užnemunės altorių struktūrinę ir meninių formų tipologiją, stiliaus raidos bruožus, išryškinti specifines tyrimų problemas, o taip pat numatyti tolimesnę tyrimų mokslinę perspektyvą, įrašant vietinių objektų analizės problemas platesniame kultūrologinio diskurso lauke. Objekto tyrimų bei medžiagos analizės metu buvo keliami šie uždaviniai: 1) aptarti altoriaus ir altorių ansamblio kaip specifinio sakralinės dailės istorijos fenomeno ypatumus ir sklaidos dėsningumus; 2) atrasti istoriškai ir meniškai reikšmingus Užnemunės bažnyčių altorius, sakyklas, krikštyklas bei kitus tam pačiam ansambliui priskirtinus bažnyčios baldus; 3) nustatyti šių altorinių ansamblių pertvarkų etapus, periodizaciją, atlikti jų išsamią menotyrinę ekspertizę, pagrįstą archyviniais šaltiniais; apibendrinti konkrečias altorių vizualiosios retorikos apraiškas ir simbolius; 4) apibūdinti Užnemunės altorinių ansamblių įrenginių tipologijos schemas; 5) remiantis objektų pavyzdžiais, iškelti ir aptarti eilę teorinių problemų, tarp kurių: meninio paveldo autentiškumo samprata; lokalinis paveldo savitumas ir bendraueropinės meno bei amato tendencijos; potridentinės Bažnyčios nuostatų įtaka Europos provincijos sakralinei dailei; užsakovo ir menininko, meno ir amato santykiai naujųjų amžių Lietuvoje; profesionalaus ir liaudies sakralinio meno santykis; meninių objektų pirmavaizdžiai ir kartotės; 6) apibūdinti praktines altorių tyrimų problemas, susijusias su jų medžiagų, statybos, pertvarkų specifika; 7) numatyti tolimesnes kontekstinio Lietuvos altorių ansamblių tyrimų perspektyvas.To date, there have been no scientific studies published in Lithuania on the subject of the altar as a specific type of church equipment. In the book entitled The Old Wooden Sculpture and Ornamental Carving in Lithuania Marija Matuša- kaitė has laid the basis for research about the development of the artistic style in Lithuanian altars, but has not covered other aspects of this object. Over the recent years, apart from case studies, Lithuanian and foreign researchers have explored altars from a culture studies perspective. Their publications provide information necessary for the analysis of issues related to crafts history, history of piety, social processes, patronage, and visual rhetoric. The preparation of a multi-volume publication entitled Sacred Art of Lithuania involving practical inspections of religious heritage in provincial locations has revealed the need for a contextual and systematic study of Lithuanian altars. The aim of this research is to shape the methodological framework for such a study and to highlight some issues in altar research dealing with practical and theoretical aspects of gaining knowledge about the research object. The texts draws upon the material from one region of Lithuania - Užnemunė (Suvalkija and part of the Dzūkija region). Though the altar ensembles from Užnemunė have certain local nuances, they dominantly exhibit typical features and therefore may serve as a micro-model of church equipment in Lithuanian - and in many respects Central European - provincial churches. The researches are based on the problems of the migration of the traditions originating in the Baroque period and repetitions of examples from the 18lh-century Baroque to the Neo-Baroque of the Historicism period, from the old local to the new church, and from professional religious art to the works of trained and folk artists. The issues raised include the problem of the authenticity of altars (the proportion of the original work and later reconstructions), aspects of the continuity of local traditions in 19th-century altars of Lithuanian provincial churches, relativity of the traditional classification based on the main artistic styles in the case of wooden church equipment, authorship of altars and professionalism of church craftsmen. The author researches the examples of altars built in the 19th century in a number of churches