Vilnius Public library and its chronicler Vasily Demidovsky

1910 m. rudenį Vilniaus viešojoje bibliotekoje (toliau – VVB), atidarytoje 1867 m. gegužės 24 (birželio 5) dieną ir veikusioje senojo Vilniaus universiteto patalpose, buvo pradėtas pildyti Dienoraštis. Jis saugomas VVB fondų, 1915 m. liepos 19 (rugpjūčio 1) d. neiškeliavusių evakuacijos į Rusijos gilumą metu, VVB paveldėtojos Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Rankraščių skyriuje. Pradėtas rašyti 1910 m. lapkričio 1-ąją ir baigtas 1911 m. vasario 2-ąją, Dienoraštis apima trumpą VVB veiklos atkarpą. Susidaro įspūdis, kad tai tėra fragmentas didesnės apimties darbo, kuris neišliko. Į tai dar 1932 m. atkreipė dėmesį lenkų bibliotekininkas, senosios knygos tyrinėtojas Stanisławas Lisowskis, pavadinęs aptariamą tekstą „Vilniaus universiteto viešosios bibliotekos archyve saugoma Bibliotekos dienoraščio 1910/11 metų ištrauka“. Nepaisant fragmentiškumo, Dienoraštis yra svarbus tiek paskutinio VVB tarpsnio (1905–1915 m.), tiek visos VVB istorijos, iki šiol nesusilaukusios fundamentalesnių tyrinėjimų, šaltinis. Pirmiausia jis atskleidžia XX a. pradžios Vilniaus skaitytojų sudėtį, jų skaitymo pomėgius. Būtent į šį Dienoraščio vertės aspektą atkreipė dėmesį minėtas S. Lisowskis: „Dienoraščio ištrauka rodo, kad skaitytojus sudarė beveik išimtinai gimnazistai, stačiatikių seminaristai ir kt. Skaitymui imtos rusiškos mokslinės knygos (arba mokykliniai vadovėliai ar populiarūs darbai) ir beletristika. Tokio tipo skaitytojų buvo – o apie tai liudija ir spausdintos ataskaitos – apie 60 proc. Didelę skaitytojų kontingento dalį sudarė ir besiruošiantieji baigiamiesiems egzaminams namuose. Ir tik po šių kategorijų eina mokytojai, buhalteriai, kanceliaristai, valdininkai, vaistininkai ir t. t.“. Tačiau S. Lisowskis nebandė išsiaiškinti Dienoraščio atsiradimo aplinkybių ir autorystės, taip pat panagrinėti teksto ir pasakojimo ypatumų bei detalių, atskleidžiančių VVB veiklos XIX–XX a. pradžioje ypatumus ir Vilniaus kasdienybės aspektus. Tad šiame straipsnyje pamėginsime minėtus klausimus panagrinėti pasitelkę tiek Dienoraštyje minimą informaciją, tiek archyvinius šaltinius ir XX a. pradžios periodinę spaudą. Skaitymo problematika, „gerų“ ir „blogų“ knygų samprata, „patikimo“ ir „įtartino“ skaitytojo įvaizdis, atsiskleidžiantys Dienoraštyje, jau buvo nagrinėti, todėl minėti dalykai čia plačiau nebus aptariami