Loanwords as a reflection of cultural interface of the peoples: Polonisms-Hebraisms borrowed in Lithuanian

Straipsnyje aptariama 36-ių lietuvių kalbos polonizmų-semitizmų (be jų vedinių) etimologija ir raidos ypatumai. Be to, apžvelgiamos skolinių infiltracijos kryptys. Lietuvių kalbos polonizmai-semitizmai suponuoja 5 tipų leksinius semantinius modelius: semantinės / fonomorfologinės kongruencijos; semantinės kongruencijos / fonetinės diferencijos; semantinės kongruencijos / morfologinės diferencijos; semantinės diferencijos / fonomorfologinės kongruencijos; semantinės / fonomorfologinės diferencijuos. Semantinis polonizmų-semitizmų ekstensionalas determinuotinas į 5 pagrindinius pogrupius: a) religinių terminų ir / ar Biblijos realijų; b) etnoniminės konotacijos; c) judėjų kultūrinės tapatybės terminų; d) toponiminių įvardijimų (ir topoantroponimų) referencijos; e) neutraliosios konotacijos referentų. Skolinių infiltracijos tendencijos vertintinos kaip vienas esminių lietuvių ir judėjų bendruomenių komunikacijos rodiklių.The article deals with the etymology and developmental peculiarities of the 36 Polonisms- Hebraisms borrowed into Lithuanian (except derivatives). Also trends of infiltration of the borrowings are discussed. Due to the analysis suggested here the following conclusions are proposed: Polonisms-Hebraisms borrowed into Lithuanian are to be distributed into 5 derivationalsemantic models, distinguished by the combination of: semantic / phonomorphological congruence (bachūras "kid, kipper, lad"); semantic congruence / phonetic discrepancy (cherubìnas "a winged celestial being [angel] of higher rank which appears in the Bible", Judõšius "Judas Iscariot", mesijašas "Messiah", šatõnas "devil, demon, Belial; scoundrel, vagabond"); semantic congruence / morphological discrepancy [...]; semantic discrepancy / phonomorphological congruence (galijõtas "goliath, stalwart", kabalà "disaster; trap, intrigue"); V. semantic / phonomorphological discrepancy (adamaškas ‘damask’, bartkus ‘tailor’, bisas ‘linen of higher quality’, fanabèrija ‘arrogance, swagger’, jezuvita(s) ‘Jesuit’, kalvarijà ‘crossroad station; toil; houseleek’, kamùila ‘illiberal man, scruff; lout’, lazarètas ‘hospital; valetudinarian’, maceikà ‘timothy grass’, simoniokas ‘a man of simony’). The semantic extension of the loanwords presupposes 5 principal notional subgroups: a) terms of the religious system or cultural realia of the Jews (cherubnas, farizeùšas, galijõtas, jezuvita[s], Judõšius, kalvarijà, Maižiešius, mesijõšius, saduceūšas, simoniokas, šatõnas); b) ethnonyms (ebrijonka); c) terms of the cultural embeddedness of the Jews (ciceliai, kòšeris, košérnas, -à; šabasãvas, -à); d) toponyms and anthrotoponyms (babilonskas; izraelskas, -a; Jerozolima, nazareñskas, sodomčikas); e) referents with neutral connotation (adamaškas, bachūras, bartkus, bisas, fanabèrija, kabalà, kamùila, kašeravóti, kmỹnas, korijandra, lazarètas, maceikà, maklavoti, rõžė, šmarãgdas). The paths of infiltration of the borrowings are to be defined as predetermining indicator in the establishment of the communication level between societies of the Jews and Lithuanians