Abbey Libraries in Lithuania in 1795-1864

Darbo tikslas – nustatyti vienuolynų bibliotekų vietą kitų panašių informacijos ir kultūros įstaigų ir socialinės komunikacijos sistemoje, atskleisti, kaip jos reprezentavo LDK kultūrinę tradiciją ir bibliotekininkystės teorinę mintį, įvertinti carinę politiką vienuolynų bibliotekų atžvilgiu. Kartu darbe siekiama registruoti LDK kultūros paveldą, sudaryti vienuolynų knygų rinkinių apmatus, pakoreguoti vienuolijų, kaip lenkiškos kultūros nešėjų, įvaizdį, atlikti skaitymo kultūros XVIII a. pab.–XIX a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės segmente rekonstrukciją. Disertacijoje glaustai pateikiamas LDK ir prijungtoje prie Rusijos Lietuvoje vienuolynų bibliotekų raidos vaizdas, atskleidžiamas provincijos vaidmuo knygos kultūros funkcionavimui vienuolynuose. Įvardijami carinės bibliotekų politikos ideologai ir vykdytojai, nubrėžiami vienuolynų bibliotekų naikinimo ir jų fondų išsklaidymo etapai. Darbe analizuojamos vienuoliškosios bibliotekininkystės Lietuvoje ištakos, apibūdinami įstatymai ir aptariama bibliotekinė vienuolių veikla. Nustačius vienuolynų bibliotekų komplektavimo šaltinius, pateikiama glausta rinkinių charakteristika. Išaiškinami svarbiausi lietuviškų knygų rinkiniai vienuolijose, vienuolynuose ir etnopolitiniu bei religiniu atžvilgiu išsiskiriančiuose regionuose. Vienuolynų knygos kultūrą aptariant komunikaciniu aspektu, parodant vienuolių santykį su knyga, įvertinami istoriografijoje įtvirtinti vienuolynų ir jų bibliotekų stereotipai. Nustatytos vienuolynų aplinkoje vykusių knygų skaitymo praktikos, įvertinta skaitymo revoliucijos įtaka knygos kultūros sklaidai. Taip pat darbe atlikta Troškūnų bernardinų vienuolyno bibliotekos istorinė raida ir jos fondų rekonstrukcija.The aim of the paper is to determine the place of abbey libraries in the system of similar information and cultural institutions and social communication, reveal their representation of the cultural tradition and the theoretical thought of library science of the Grand Duchy of Lithuania and evaluate the tsarist politics with regard to libraries of abbeys. The paper also aims to register the GDL cultural heritage, make a sketch of book collections of abbey libraries, improve the image of monks as carriers of the Polish culture and perform reconstruction of the Lithuanian society’s reading culture in the end of the 18th century through the first half of the 19th century. The dissertation provides an abstract of the evolution of abbey libraries in the GDL and after the annexation to Russia, revealing the role of rural areas in the functioning of book culture in abbeys. The paper names ideologists of tsarist library policy, defining phases of destruction of libraries and disassembly of their stock of books. The paper analyses the origin of monastic librarianship in Lithuania, describes related laws and librarian activities of monks. After determination of collection sources of monastic libraries, brief characteristics of the collections are provided. The author also determines the most important collection of Lithuanian books in abbeys. In the discussion of the communication aspect of the abbey book culture to reveal the relation of monks with books, the author assesses the stereotypes of abbeys and their libraries