Theory of powers by Malebranche

Straipsnyje analizuojamas Malebranche‘o bandymas reformuoti aristotelinę-tomistinę metafiziką. Malebranche‘as, ne visai sutikdamas su teiginiu, kad siela yra kūno forma, aiškina, kad sielos sąsaja su kūnu yra atsitiktinė, o jos vienybė su Dievu esminė: „sielos santykio su kūnu galėtų ir nebūti, tačiau jos santykis su Dievu toks svarbus, jog neįmanoma įsivaizduoti, kad Dievas galėtų sukurti dvasią be šio santykio“. Todėl Malebranche‘ui pagrindinis žmogaus tikslas yra ne pažinimas, kad užvaldytų daiktų pasaulį, bet būnant šiame pasaulyje per maldą ir adoraciją susilieti su Dievu.In the article the attempt to transform Aristotelian-Thomistic metaphysics by Malebranche is considered. According to Malebranche, the human soul is the accidental form of the body. That form is essentially related to God. This way the soul links man both with his own body and with God. The latter link raises man above all other material creatures but the first degrades him, causing his faults and misfortunes. In order to prove the necessity of divine Grace, it is important to Malebranche to show man‘s weakness: thanks to divine power alone man can reach his ultimate end, union with God. Therefore, adoration and praying is man‘s most important occupation in this life. Underlying man‘s weakness and God‘s omnipotence, Malebranche constitutes his metaphysical theory of powers as an instruction on how to escape delusions and misfortunes