Lietuvos Römerių dvarai XVII-XXa.

Römeriai, viena iš labiausiai Lietuvoje išgarsėjusių bajorų giminių, per trejetą šimtmečių, kuriuos čia gyveno, turėjo gausybę dvarų. Šiandien težinome vos vieną kitą, tad šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti visą Lietuvos Romerių geografiją, jų dvarų paveldimumą ir apibūdinti svarbesnius dvarus. Šiam tyrimui pasitarnavo gausus Romerių archyvas – Lietuvos mokslų akademijos ir Varšuvos nacionalinės bibliotekų rankraščių skyriuose saugoma medžiaga, taip pat rašytiniai bei ikonografiniai privačių giminės archyvų dokumentai. Senąsias, XVII-XVIII a. valdas ir jų likimus padėjo atsekti Eugenijaus Romerio 1936 m. surašyta giminės istorija. Römeriai gyveno palyginti kukliai. Dažniausiai jie tenkinosi dvarų pirkimu ar gaudavo juos paveldėjimo arba vedybų būdu, patys beveik nieko nestatė. Jų turėti dvarai buvo gana kuklūs, beveik visi – išskyrus Antanašę, Pagryžuvį ir Janapolį, – mediniai, vienaukščiai, be ypatingų dekoro elementų. Interjerai eklektiški, istoriniai paveldėti baldai juose sugyveno su pačių sugalvotais ir pasigamintais. Daugiau dėmesio skirta sodams ir parkams, pažangiam ūkininkavimui. O visų svarbiausia Römeriams buvo kūrybinių polėkių įgyvendinimas ir aktyvi visuomeninė veikla, dėl kurios ne sykį ir dvarai buvo prarasti, ir kalėta bei gyventa tremtyje. Iki sovietų valdžios išlikę dvarai buvo nacionalizuoti, kai kurie jų visai sunykę, o kitų nelikę ir pamatų. Savininkams gražintas tik Bagdoniškio dvarelis, namas Vilniuje Rožių alėjoje ir Tytuvėnų dvaro žemės, dabartinių Romerių valia apsodintos miškais.The Römers, one of the most eminent houses of noblemen in Lithuania, had numerous manors over the period of three centuries that they lived here. Today we are aware of only a couple of them; therefore this article aims to find out the entire geography of the Römers in Lithuania and the inheritance of their manors, and to describe major manors. This research uses information from the Römers’ extensive archives – materials kept in Manuscripts Departments of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the National Library in Warsaw, and also written and iconographic documents from the house’s private archives. The history of the house written by Eugenij Römer in 1936 helped to trace old – 17th–18th-century – possessions and their destinies. The Römers led a relatively modest life. Usually they bought manors or received them by way of inheritance or marriage. They hardly built anything themselves. Their manors were rather humble. Almost all of them, except for Antanašė, Pagryžuvys and Janapolis, were wooden, single-storeyed and without special elements of décor. Interiors were eclectic and inherited historic furniture there was combined with that designed and made by them. The Römers devoted more attention to gardens, parks and advanced farming. The implementation of creative flights and active public activities which resulted in the loss of manors, imprisonment and exile for a few times were of the utmost importance for the Römers. Manors that remained to witness the Soviet authorities were nationalised, some of them completely decayed and others even without the foundations. Only the Bagdoniškis manor, a house in Rožių Alley, Vilnius, and lands of Tytuvėnai manor planted with forests as the current Römers wished were given back to owners