History of one jewellery group: the pins

Smeigtukai - bene ilgiausią gamybos ir pritaikymo tradiciją turintis baltiškas, taip pat vietinės kilmės papuošalas, patyręs ir europines įtakas. Vietinei ir bendrajai Europos tradicijai veikiant vienai kitą susiformavusi šių papuošalų formų ir gamybos technologijų įvairovė rodo nenutrūkstamą jų raidą nuo akmens amžiaus pabaigos - vėlyvojo neolito (apie 2000 m. pr. Kr.; Abuoros, Kretuono gyvenvietės) iki pat baroko epochos (iki XVII a.). Taigi beveik keturis tūkstantmečius baltų kultūrose gyvavusi tradicija leidžia atsekti gamybos technologijų, formų ir jų stilistikos raidą. Smeigtukai gali būti naudojami: drabužiams susegti. kabantiems papuošalams (dažniausiai antkrūtininėms grandinėms), taip pat plaukams prilaikyti, kepurėms ir kitiems galvos apdangalams, skaroms ir apsiaustams susegti. Visi smeigtukai susideda iš smeigiamosios adatos ir galvutės. Abi dalys aiškiai atskiriamos viena nuo kitos, tik kai kurių tipų smeigtukuose galvutės dalis pamažu pereina į smeigiamąją adatą. Konstrukcijos požiūriu jie išlieka nesudėtingi per visą savo raidos istoriją, išskyrus vėlyvuosius, masyvius, sudėtingus IX-XIII a. smeigtukus, dažniausiai aptinkamus kuršių žemėse.Pins represent probably the longest tradition of producing and adapting jewellery among the Balts as well as being pieces of jewellery of local origin, which have undergone European influence. The variety of forms and production techniques involving this type of jewellery as local and general European traditions influenced one another reveals their unbroken development from the end of the Stone Age and the Late Neolithic (ca 2000 BC; at the settlements of Abora and Kretuonas) to the Baroque Period of the seventeenth century. Thus this tradition, which lasted among the Balts for almost four millennia, allows us to trace the development of production techniques, forms and styles. Pins may be used to join clothing together, attach jewellery (usually on chains across the chest), keep hair in place, and to affix hats and other pieces of headgear, scarves and cloaks. All pins comprise a fixing needle and head. Both parts are clearly differentiable from one another, except that the heads on certain types of pin gradually merge with the fixing needle. From the point of view of construction they remain simple throughout the history of their development, except for the late, massive complex pins of the 9th-13th centuries, which we find mostly in Curonian territory