Historic features of the Oginski family

Straipsnyje apžvelgiama Oginskių giminės istorija. Vykdydami įžvalgią politiką, užmegzdami ryšius su įtakingomis Lietuvos ir Lenkijos didikų giminėmis, Oginskiai sugebėjo pakilti nuo pavieto lygmens pareigūnų iki valstybės senatorių. XVII–XVIII a. Oginskiai turėjo savo atstovų LDK kanclerio, didžiojo maršalo, didžiojo iždininko, etmonų postuose. 9 šios giminės nariai užėmė vaivadų, 10 – kaštelionų pareigas. Politiniame valstybės gyvenime XVIII a. Oginskiai pasireiškė kaip diplomatai – 3 giminės atstovai vykdė diplomatines misijas Maskvoje, Vienoje, Hagoje ir Londone. Nuo XVI a. pabaigos išskirtinos kunigaikščių ir bajorų šakos, kurių pradžia sietina su Bogdano Oginskio sūnumis Motiejumi ir Teodoru. Kunigaikščių titulą išlaikė Motiejaus šaka, o Teodoro palikuonys, neturėdami teisės į kunigaikščio titulą, sudarė giminės "bajoriškąją" (Breslaujos) šaką. Oginskiai XVII a. pasidalijo į kunigaikščių titulą išlaikiusius Jono Jackaus palikuonis ir grafų titulą turėjusius Simono Karolio įpėdinius. XVI–XVII a. sandūroje buvę aktyvūs stačiatikybės gynėjai, XVII a. II pusėje Oginskiai tapo katalikais, aktyviais Vakarų Europos kultūros propaguotojais, Vilniaus universiteto mecenatais, valstybės valdymo ir ūkio sistemos reformatoriais. Svarbią vietą giminės istorijoje užėmė religinė ir pasaulietinė mecenatystė. Minėtinas Oginskių indėlis į raštijos, astronomijos, meno ir muzikos raidą. XIX a. Oginskių lituanistinė veikla (rūpinimasis draudžiamos spaudos leidimu ir jos platinimu, liaudies švietimas, slaptų lietuviškų mokyklų steigimas, muzikos mokyklų kūrimas, muzikinės kultūros plėtra) prisidėjo prie lituanistinio sąjūdžio plėtros ir tautinio atgimimo skatinimo