Profiles of Culture, Philosophy and Art

Monografijoje įvairiais aspektais tyrinėjamos Rytų, Vakarų ir Lietuvos kultūros sąveikos procesai, aptariamas konkrečių Tolimųjų Rytų kultūros formų skverbimasis į Vakarų ir lietuvių kultūros tradicijas, siekiama atsekti būdingiausias orientalizmo apraiškas jose. Komparatyvistinis požiūris į gvildenamas problemas nulėmė trinarę monografijos struktūrą ir tris pagrindines tyrinėjimo linijas: Rytų, Vakarų ir lietuviškąją. Tekstus vienija komparatyvistinė metodologija, Rytų ir Vakarų kultūros tradicijų sąveikos motyvai, taip pat kultūrologinių, filosofinių bei menotyrinių problemų lauko išskyrimas. Tokia iš trijų etapų ir trijų pagrindinių morfologinės analizės pjūvių susidedanti tyrinėjimo strategija ne tik lėmė medžiagos atrinkimo būdą, bet ir padėjo nuosekliau atskleisti Tolimųjų Rytų kultūros, mąstymo ir meno tradicijų savitumą, Vakarų savimonės sklaidos ypatumus ir parodyti kaip per Oriento reiškinių bei temų refleksiją skleidėsi lietuviškojo kultūrinio tapatumo suvokimas. Pirmoje dalyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Tolimųjų Rytų filosofijos ir estetikos tradiciją (Yijing, konfucianizmas, daozmas, čan, šintoizmas, dzen). Antroje dalyje pagrindinis dėmesys perkeliamas į „neklasikinės“ filosofijos ir estetikos tradiciją (Schopenhauer, Kierkegaard, Nietzsche, Bergson, Jung, Heidegger, Ortega y Gasset, Malraux) ir pagaliau, aptariami lietuviškos kultūros daugiausiai su orientalizmo sklaida susijusių asmenybių kūryba (Čiurlionis, Šalkauskis, Baltrūšaitis-sūnus, Truikys, Kavolis, Mačiūnas, Švėgžda, Mikšys, Šliogeris, Orantas, Normantas, Ivanauskaitė, Beinorius).The monograph investigates processes of interaction of Oriental, Western and Lithuanian cultures, discusses the penetration of forms of culture of the Far East into the traditions of culture of the West and Lithuania, and seeks to trace the most characteristic manifestations of orientalism in them. A comparative attitude to the problems under study determined the structure of the monograph and its three main lines of study: Oriental, Western and Lithuanian ones. The texts are united by comparative methodology, motifs of interaction of traditions of Oriental and Western culture, as well as distinguishing the sphere of problems of culturology, philosophy and art criticism. Such strategy did not only determine the method of selecting the material but also helped reveal the originality of traditions of culture, thinking and art of the Far East, the peculiarities of the spread of Western self-awareness and show how the perception of the Lithuanian cultural identity revealed through reflection of oriental phenomena and themes. The first part devotes main attention to the tradition of philosophy and aesthetics of the Far East (Yijing, Confucianism, Taoism, Tchan, Shintoism, Zen). In the second part main attention is shifted to the tradition of “non-classic’ philosophy and aesthetics (Schopenhauer, Kierkegaard, Nietzsche, Bergson, Jung, Heidegger, Ortega y Gasset, Malraux) and finally the creation of the personalities of Lithuanian culture related to the spread of orientalism is discussed (Čiurlionis, Šalkauskis, Baltrūšaitis-son, Truikys, Kavolis, Mačiūnas, Švėgžda, Mikšys, Šliogeris, Orantas, Normantas, Ivanauskaitė, Beinorius)