Altars of the Church of Gintališkės

Pirmoji Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia Gintališkės (kitaip – Macaičių) kaime statyta vietos dvarininko Mykolo Pociejaus 1778 m. ir kurį laiką egzistavo kaip Platelių parapijos filija. Bažnyčia buvo rekonstruota ir jos vidaus dekoras keistas apie 1845 m. ir 1896–1898 m. Nuo bažnyčios pastatymo 1778 m. iki XIX a. vidurio rekonstrukcijos jos vidų puošė trys altoriai, turėję iliuziškai tapytus retabulus. 1845 m. iliuziškai tapytus altorius pakeitė mediniai skulptūromis ir tapyba puošti altoriai, savo formomis atspindėję neobarokinę ir klasicistinę stilistiką. Formų išraiškingumu ir darna pasižymi iki šių dienų išlikęs didysis altorius, kurio centre įkomponuota drobė „Šv. Juozapas“, nutapyta sekant XVIII a. tapytojo Simono Čechavičiaus darbu. Pagal archyvinių dokumentų įrašus galima spręsti, kad visus tris altorius sukūrė viena vietinių meistrų grupė. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje šoniniai klasicistiniai altoriai buvo paaukštinti trečiuoju istorizmo formos tarpsniu.The first church of St. Matthew the Evangelist in Gintališkės (or Macaičiai) village was built by a local landlord Mykolas Pociejus in 1778 and existed as a filia to Plateliai parish for some time. The church was renovated and her interior was refurbished in 1845 and 1896–1898. From the time the church was built in 1778 till its reconstruction in the middle of the 19th c. its interior was decorated with three altars with painted retables. In 1845 painted altars were replaced by wooden altar decorated with sculptures and paintings, illustrating Neobaroque and Classicist stylistics. Expression and harmony of forms is characteristic of a great altar that survived to this day; its centre is decorated with a canvas ‘St. Joseph’ painted following the work of the 18th c. artist Simonas Čechavičius. According to archival documents’ entries, it can be stated that all three altars were created by a single group of artists. In the late 19th and in the early 20th c. side classicist altars were raised on a dais of the third phase of historicism form