Orientalistikos atgimimas Lietuvoje (1977-1992): orientalizmo transformacijos į orientalistiką pradžia

Straipsnis skirtas ankstyvajam orientalistinio sąjūdžio ir modernios orientalistikos atgimimo etapui Lietuvoje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas pirmųjų sovietų imperijos saulėlydyje organizuotų Rytų tautų kultūrų pažinimui, lyginamosioms Rytų ir Vakarų kultūrų studijoms skirtų konferencijų bei simpoziumų, taip pat institucinių akademinių orientalistikos studijų darinių atsiradimui. Analizuojama Lietuvos orientalistų asociacijos genezė, pagrindiniai jos atgimimą formavę veiksniai, apibūdinamos konkrečiuose orientalistų asociacijos raidos etapuose sprendžiamos problemos, išryškinamos tos tendencijos, kurios „postmodernistinio orientalizmo“ poveikyje stichiškai formavosi įvairiuose alternatyviuose Rytų kultūrų įtaka ženklintuose sąjūdžiuose filosofijoje, menotyroje, literatūroje ir kitose meno srityse. Glaustai aptariamos pagrindinės dalykinės, regioninės orientalistų sąjūdžio pakraipos, kadangi ankstyvasis orientalistų asociacijos narių veiklos etapas pirmiausia skleidėsi įvairių pažintinių ir mokslinių interesų aplinkoje ir tik atgavus nepriklausomybę įgijo aiškiau išreikštą akademinį institucinį pavidalą