Power of creativity? A critique of neoliberal cultural policy

Monografijoje kapitalizmo teorijų, laisvos rinkos ideologijos bei realiai egzistuojančio neoliberalizmo kontekste apmąstoma kultūros politika. Remiantis akademinio, kritinio, propogandinio viešojo kalbėjimo pavyzdžiais, pabrėžiama, jog tam tikras normatyvines nuostatas išreiškiančios politikos reflekcijos formuojasi ne "pačios savaime", bet priklausomai nuo "visuotinai priimtinų" nuostatų apie mus supantį pasaulį (doxa) kaitos. Kvestionuojant Lietuvos viešųjų intelektualų, politikų, menininkų, rinkos ekspertų, verslininkų ir kt. pasisakymus, čia parodoma, kokiais būdais populiari laisvos rinkos idėja realiai egzistuojančio neoliberalizmo praktikoje paradoksaliai virsta "valstybės plėtimu". Šį neoliberalizmo paradoksą diskurso erdvėje, be kitų dalykų, pateisina ir viena iš įprastų šiandienos kultūrinių nuostatų – viešojoje politikoje įsigalėjusi kūrybiškumo retorika, kuri studijoje aptariama kritiškai vertinant kūrybines industrijas, taip pat "plačiosios" kultūros ir kūrybos sampratos implikacijas kultūros politikai.[...] By drawing on theories of capitalism as well as critically asking the questions about the realities of creative society, this monograph reveals how neoliberalism - certain "spontaneous" philosophy of contemporary capitalism - have integrated itself into the vocabulary of artistic critique shaping the practice of culture itself. In other words, The Power of Creativity? A Critique of Neoliberal Cultural Policy is an analysis of Lithuanian cultural policy that explores how cultural policy in post-Soviet Lithuania was shaped by international neoliberalism. More specifically, I look at the popular agendas and discourses which became particularly salient after the 2003 international conference on creative industries in Vilnius. By using the methodologies employed in critical cultural policy studies and discourse analysis, this monograph also focuses on contemporary art. I show that culture is interpreted not as a means of critical thinking or democratic self-determination, but is envisaged as an abstract field of the knowledge economy, a tool in shaping new styles of life and instrument of innovations and the creation of value added. In the local cultural programs, visions and strategies for creativity, the problems of traditional cultural policy were too often looked at through the lens of the "cultural industries", which in reality is hardly attainable in the daily lives of culture workers. [...