Plungė. Bažnyčios varpinė ir varpai

Straipsnyje tyrinėjama Plungės bažnyčios varpinės ir varpų istorija. Kaip nurodo dokumentai, varpinė pastatyta 1849 m. Plungės dvaro savininko grafo Aleksandro Nikolajevičiaus Zubovo lėšomis. Varpinė klasicizmo stiliaus, projektuota profesionalaus architekto. 1937 m. apdegusi varpinė suremontuota. Ją nacionalizavus, 1982 m. įkurtas kraštotyros muziejus. 1989 m. pastatas grąžintas katalikų bendruomenei. Dabar varpinėje kabo penki varpai. Vertingiausias yra 1646 m. Vilniuje Jono Breutelto nulietas varpas, kuris perskilęs ir nenaudojamas. Senojo Plungės varpo ornamentas yra smulkus, sudėtingas ir techniškai tobulai išlietas. Kiti keturi pagaminti tikriausiai 1949 m. Bochume, Vokietijoje. Jie įsigyti 2001 m. Plungės klebono, kanauninko Donato Stulpino rūpesčiu. Varpus paaukojo garbės kanauninkas, Vokietijos kunigas Gerhardas Lange. Varpinė ir senasis varpas, kaip kultūros vertybės, saugomi valstybės. Bažnyčios kairiajame bokšte kabo du varpai. Vienas nulietas 1863 m. Rygoje, o kitas 1931 m. Manheime. Trečias be įrašų, perskilęs, padėtas ant perdangos. Kapinių koplyčios bokšte kabantis varpas taip pat be jokių įrašų. Manoma, kad vienas instrumentas nukabintas per 1831 metų sukilimą. Nėra išlikę dviejų varpų: 1834 m. Morkaus Tomaševskio funduoto ir 1794 m. datuoto. Iš ilgą laiką dokumentuose minėtų dešimties mažųjų varpelių likę tik du senesni, siekią XIX a., iš kurių vienas pagamintas Puriechuose, Rusijoje.The article analyses the history of belfry and bells of the Church of Plungė. As the documents indicate, the belfry was constructed in 1849 by Alexander Zibov – the owner of the Plungė estate. The belfry is a construction in the style of the Classicism designed by a professional architect. After a fire in 1937, the belfry was reconstructed. After the nationalisation thereof, a museum of local studies was set in the building in 1982. In 1989, the building was returned to the Catholic community. Now there are five bells in the belfry. The most valuable bell is the bell casted in Vilnius in 1646. It is not active. The ornament of the old bell of Plungė is very detailed, sophisticated and perfectly casted. The four other bells were probably produced in 1949 in Germany. They were brought in 2001 by the cure of Plungė. The bells were donated by the honorary canon, German priest Gerhard Lang. The belfry and the old bell are guarded by the state as cultural values. There are two canons hanging in the left tower of the church. The first one was cast in Riga in 1863 and the other one– in Manheim in 1931. The third bell has not any inscriptions. The bell hanging in the tower of the cemetery chapel contains no inscriptions either. It is presumed that one instrument was taken down during the uprising of 1831. Two bells are missing: the one funded by Morkus Tomaševskis in 1834 and dated back to 1974