Renavo dvaras Žemaičių, Lietuvos ir tarptautinių kontaktų aspektu

Sena Žemaitijos baronų Rönne giminė į Pabaltijo kraštus atklydo iš Bremeno žemių išvykusi dar XV a. pradžioje. Savo protėviu rytiniame Pabaltijyje, Livonijoje, giminės laikė Johaną Roennę, pirmąsias valdas dar 1439 m. gavusį iš Rygos arkivyskupo Hermigijaus. Dar pirmojoje XVIII a. pusėje giminė tvirtai įsikūrė Žemaitijoje. Bene pirmasis čia giliau įleidęs šaknis buvo baronas Karlas Ernstas Rënne, vedęs Eleną Bilevičiūtę, įtakingų ir turtingų XVIXVIII a. žemaičių bajorų giminės atstovę, ir prie savo turėtų valdų - Šarkės ir Damės, prijungęs dar Gaurų, Opiškio ir Helenavo valdas, tapęs stambių Žemaitijos valdų savininku. Jo sūnus Chrizostomas, pasirinkęs dvasininko kelią, tapo Žemaičių kanauninku, o sūnus Steponas, dar padidinęs valdas Žemaitijoje, pirmasis iš šios giminės - oficialiu Žemaitijos pareigūnu, Užvenčio tėvūnijos (pavieto) tijūnu, kaip mini M.Brenšteinas, kadangi buvo gimęs iš motinos žemaitės, čia buvo jo valdos, čia ėjo visas pareigybes [LVIA. F. 1135. Ap. 6. B. 218. L. 160] ir vedė taip pat žemaitę - Rožę Šiukštaitę. Taip Rönne giminė jau XVIII a. pirmojoje pusėje susiejo savo likimą su Žemaičių seniūnija. Jų palikuonys giminiavosi su kitomis garsiomis Žemaitijos giminėmis: Stepono sūnus Mikalojus Antanas buvo vedęs Anelę Pilsudskytę, o jo sūnus Feliksas buvo žinomas Lietuvos kariuomenės majoras, 1781 m. gegužės 12 d.valdovo Stanislovo Augusto pakeltas šambelionu, o už nepriekaištingą tarnybą 1789 m. gavo Šv. Stanislovo ordiną