Right to freedom of conscience in the West: forgotten right?

Teisė į sąžinės laisvę, kaip teisės į žmogaus orumą neatsiejama dalis, visų žmogaus teisių kontekste atlieka išskirtinį vaidmenį sekuliariame pasaulyje. Šios teisės padėtis ir transformacijos teisinėje ir faktinėje realybėje leidžia prognozuoti, kur link juda Vakarų teisės tradicija ir nuo jos neatsiejama žmogaus teisių doktrina. Galų gale, kaip keičiasi požiūris į žmogų, į patį žmogiškumą ir jo prigimtį. Kalbant apie teisės į sąžinės laisvę išskirtinumą, dalis Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos kūrėjų net siūlė dokumento tekste ją pavadinti šventa teise, kuri, pasak jų, suteikia žmogui jo vertę ir orumą. Tokiu būdu buvo siekiama sąžinės laisvės vertybę apsaugoti aukščiausio lygio teisinėmis priemonėmis. Šiame straipsnyje analizuojama teisė į sąžinės laisvę siekiant išgryninti jos turinį ir pabandyti atsakyti, kodėl teisė į sąžinės laisvę galėtų arba negalėtų būti laikoma užmirštąja teise.The right to freedom of conscience as an inseparable part of human dignity plays an important role in a secular world. All the transformations of a right to freedom of conscience in a legal as well as in a factual reality permit one to predict the direction Western legal tradition and its human rights doctrine moves forward. Some creators of the Universal Declaration of Human Rights even suggest that this right is “a sacred right” which, according to them, gives a human being his value and dignity. The goal was to defend the value of freedom of conscience with legal instruments of the highest level. This article analyses the right to freedom of conscience trying to clarify its content and to answer a question why this fundamental right could or could not be treated as a forgetten right. The introductory part relates some important aspects of its historical develpment