Straipsnyje tiriamas dviejų metafizinių problemų – sąmonės ir kūno santykio bei valios laisvės – santykis fizikalizmo požiūriu. Teigiama, kad valios laisvė yra specifinis sąmonės ir kūno santykio problemos atvejis, o būtent klausimas, kaip psichiniai įvykiai gali turėti fizinių padarinių. Fizikalizmas nereikalauja būti eliminatyvistu visų mentalinių reiškinių atžvilgiu, nes reduktyvizmas arba epifenomenalizmas neprieštarauja kauzaliniam fizinio pasaulio uždarumui. Tačiau nei epifenomenalistinė, nei reduktyvistinė strategija nėra suderinama su valios laisvės realumu. Jei taip, tai galima daryti ir bendresnę išvadą – fizinis determinizmas ir fatalizmas neišsemia libertarizmui priešingų pozicijų ir todėl pirmųjų paneigimas nepakankamas pastaro...