Pilietinis ugdymas lietuvių mokykloje vertybių bei kultūrinių skirtumų kontekste

Pastaruoju metu „pilietiškumo” sąvoka, panašiai kaip kažkada „globalizacija” tapo labai populiari. Tai ypač pasireiškia švietimo srityje. Socialinių ir pilietinių gebėjimų plėtra yra tarp Europos Sąjungos skatinamų vadinamų bendrųjų kompetencijų, kurios yra sudėtinė mokomasi visą gyvenimą proceso, dalis. Visuomenės nuomonės tyrimų centrai vis dažniau savo klausimynuose atsižvelgia į tautinio, religinio ir pilietinio tapatumo problematiką. Atsižvelgiant į tai, straipsnio autoriai nusprendė išnagrinėti pilietinio ugdymo problemas Lietuvoje. Pasirinktoje mokykloje jie pravedė jaunimui edukacinį-tiriamąjį seminarą, taip pat ėmė interviu iš mokytojų. Analogiškas tyrimas buvo atliktas pasirinktoje mokykloje Lenkijoje, todėl autoriai galėjo palyginti rezultatus ir identifikuoti sociokultūrinį skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.The term ‘citizenship’ became very popular, just like the term ‘globalisation’ a few years ago, especially from the perspective of education. The development of the social and civil skills is a part of the EU programme, which assumes that they should be treated as a crucial competence in education. At the same time, many Centres of Public Opinion Research more and more often consider the issue of the national identity, religion and civil sense to be the proper core of their questionnaires. These are the most important reasons why the authors have decided to analyze the problem of the civic education at schools, both in Lithuania and Poland. They created a workshop for youth which acted as the educational and research workshop at the same time. They also interviewed the students and teachers. Owing to the fact, that the same workshop had been performed in both schools, the authors of the article could prepare the comparison of these two countries in the perspective of the socio-cultural differences