World after the war in the novellas of Algirdas Landsbergis and Antanas Škėma.

Straipsnio lyginimo objektas – Landsbergio novelė Veidas aštriais žandikauliais (1956) ir Škėmos novelė Nakties Tyla (1947)1. Abu rašytojai atstovauja XX a. vidurio katastrofų literatūrą. Egzistencinės nevilties, sutrikimo, prasmės ieškojimo persmelkti analizuojami tekstai. Pasirinktas Landsbergio ir Škėmos noveles yra analizavę Vytautas A. Jonynas [LEL 1992: 578-581], Rimvydas Šilbajoris [LEL 1992: 470-471], Imelda Vedrickaitė [Vedrickaitė 2009], Dalia Kuizinienė [Kuizinienė 2012: 92-96]. Straipsnio tikslas – pirmąkart lyginamuoju aspektu palyginti dvi skirtingas Landsbergio novelės Nakties dugnu redakcijas; palyginti, kaip, kokiomis meninėmis priemonėmis abiejų prozininkų naratyvuose vaizduojamas pasaulis po karo. Straipsnyje, kiek tikslinga, remiamasi tekstologine analize, literatūrologine, naratologine analizėmis [Genette 1997], interpretacija.The article compares early creative works of two famous Lithuanian exile authors – Algirdas Landsbergis (1924-2004) and Antanas Škėma (1910-1961). The object of comparison is a novella of Landsbergis Along the Bottom of the Night (1949), more exactly, two of its versions (the 2nd A Face with Sharp Jaws, 1956), and a novella by Škėma Night Silence (1947). These texts were created in the 5th to the 6th decades of the 20th century, after the Second World War, when their authors were staying in displaced persons camps. The article is based on a textological and narrative text analysis