Vertimo problemos tradicinių ukrainietiškų kreipinių į anglų kalbą

The article analyses the ways of translation of Ukrainian traditional forms of address into English on the examples taken from fiction. In particular, the short prose written by B. Hrinchenko, H. Khotkevych and M. Kotsyubynsky as well as its contemporary English translation executed by Roma Franko has been considered. The sample has shown, that among the most typical forms of address in Ukrainian fiction texts there are proper names and their endearing invariants, family member and social group affiliation names. The forms of address can also be stylistically neutral and marked. Among the stylistically marked ones there is emotional addressing (including positive and negative emotions, as well as rude way of speaking) and metaphorical addressing, with different sorts of addressees. The English language has most necessary means in its disposal; that is why there seem no big problems when translating Ukrainian forms of address into English, but one must take into consideration the context and the non-existent means which are widely used in the Ukrainian language. Among them one can name using the nouns in the vocative case form, national diminutive and endearing invariants of proper names, existence of suffixal way of derivation by means of diminutive, augmentative, endearing and derogative suffixes, etc. In the considered texts, for Ukrainian forms of address’ translation the transliteration method is applied for proper names, as well as literal and equivalent translation with compensation by attributive words, stylistically marked pronouns, etc., with explanation of lexical units’ semantics in the glossary. In case of transliteration, the nominative case form is always selected to be transliterated. The drawn conclusion covers general quality of translation. Some extent of connotation loss in some cases is stipulated not by the low quality of translation, but by the translator’s intension to depict the chronotope of the source text better. In general, low amount of connotation loss indicates the high quality of translation in the considered aspect.Straipsnyje analizuojami tradicinių ukrainietiškų kreipinių formų vertimo būdai į anglų kalbą remiantis meninės literatūros pavyzdžiais. Būtent, apžvelgiami tekstai mažos prozės XIX-XX a. ribos, B. Hrinčenkos, G. Chotkevičiaus ir M. Kociubinskio ir jų šiuolaikiniai vertimai į anglų kalbą, atlikti Romos Franko. Išranka parodė, kad labiausiai tipinėmis kreipinių formomis ukrainietiškuose meniniuose tekstuose yra vardai ir jų invariantai, šeimos narių, socialinių grupių pavadinimai. Kreipiniai taip pat būna stilistiškai neutraliais ir markiruotais. Anglų kalboje yra daugybė reikalingų priemonių ir todėl nekyla ypatingų problemų verčiant kreipinius iš ukrainiečių kalbos, bet svarbu įskaityti kontekstą, o taip pat nesamas jame priemones, kurios charakteringos plačiai vartojimo sferai ukrainietiškuose tekstuose – daiktavardžių naudojimas šauksmininke, nacionaliniai mažybiniai-meiliniai vardų invariantai ir būvimas žodžių sudarime sufikso būdo naudojant mažybinius-meilinius ir nepagarbius sufiksus. Apžvelgtuose tekstuose, verčiant kreipinius, naudojamas vardų transliteracijos būdas, pažodinis ir ekvivalentinis vertimas su kompensacija atributivų pavidale, stilistiškai markiruotų įvardžių ir t.t., o taip pat glosarijaus panaudojimas leksinių vienetų semantikos paaiškinimui. Padarytos išvados liečia bendrą kreipinių vertimų kokybę iš ukrainiečių į anglų kalbą jų vartojimo konteksto sferoje meniniuose tekstuose