Ekonominis požiūris į šeimą: sutuoktinių turtinių santykių reguliavimas

The paper analyses the problem which is relevant both theoretically and practically, since it tries to disclose family as an economic institution credited with important financial advantages, and it provides different economic and social benefits such as tax exemptions, inheritance, child and spouse maintenance, social security and immsigration. This position is revealed analysing the regulation of legal property relations between spouses by laws, various scientific and legal literary works related to this topic as well as court practice.At the moment of marriage commencement, property relations used to acquire a significant value in a major part of traditional societies: in some countries, bride’s parents would award their daughters with dowry, the size of which very often determined the groom’s choice; in other countries, especially in the East, a groom would pay a ransom for his bride. In some countries such customs are extant to the present day and constitute a traditional part of a marriage settlement. In different cultures the bride’s parents must give away part of their property to the newlyweds (known as a dowry). The dowrygiving practice is similar in such countries as Greece, Egypt, India, and China. The type of property called wife’s property exists in the countries of different religions and customs. For instance, the Hindu law entitles the wife’s property as Stridhanam.Santuoka apibrėžiama ir kaip ekonominė institucija, kuriai priskiriami svarbūs finansiniai privalumai, nes ji suteikia įvairią ekonominę, socialinę naudą. Tai apima lengvatas, susijusias su mokesčiais, paveldėjimu, vaiko ir sutuoktinio išlaikymu, socialine apsauga, imigracija. Net naujausiais laikais, kai asmuo tapo labiau nepriklausomas, šeima vaidina didžiulį vaidmenį. Tiesa, dėl socialinės, ekonominės ir kitokios individualios nepriklausomybės, ypač ekonomiškai stipriau išsivysčiusiuose kraštuose, šeimos institucija silpnėja.Darbe nagrinėjama problema yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Ekonominis požiūris į šeimą atskleidžiamas analizuojant sutuoktinių teisinius turtinius santykius, jų reguliavimo esmę bei svarbą, analizuojant įstatymus, įvairią mokslinę teisinę literatūrą šia tema, taip pat teismų praktiką.Santuoka - svarbus institutas, kuri reguliuoja įstatymai. Jis gyvuoja daug amžių ir visose visuomenėse. Tai svarbi žmogaus teisė. Tačiau tiek socialinė, tiek teisinė santuokos prasmė yra nevienoda skirtingose valstybėse ir bėgant laikui keičiasi. Ta kaita priklauso nuo socialinės, kultūrinės, ekonominės raidos, lemiančios vertybių bei pasaulėžiūros keitimąsi. Taip pasikeitė ir požiūris į moterį, į skirtingų rasių asmenų santuokas. Žmonos Vakarų šalių įstatymuose dabar laikomos lygiaverčiais, o ne pavaldžiais partneriais, skirtingų rasių asmenų santuoka įteisinta įstatymų ir plačiai paplitusi visuomenėje. Santuoka yra viena iš esminių asmens teisių, tai ja turi būti leista pasinaudoti visiems.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pirmoje ir antroje dalyse teigiama, kad “šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę”. Siekiant, kad šeima taptų realiu visuomenės ir valstybės pagrindu, būtina kuo geresnė šeimos kokybė ir kuo didesnė šeimos socializacija visuomenėje. Šeimos socializaciją visuomenėje apsunkina didelis šeimų mobilumas, t. y. didelis jų irimo ir naujų kūrimo intensyvumas, nes kas trečia šeima Lietuvoje skiriasi. Esant tokiai situacijai ypatingą reikšmę įgyja valstybės reguliuojami teisiniai santykiai šeimoje. Viena iš svarbiausių krypčių šeimos socializacijai yra turtinių santykių šeimoje ir visuomenėje tobulinimas, ypač alimentų mokėjimo srityje, nes po skyrybų dažniausiai motinai tenka visa vaikų auklėjimo našta, aukojant vaikams savo gyvenimą ir savo asmeninius interesus bei iš dalies savo turtinius išteklius.Šeimos turto teisinis režimas atsiranda tik sudarius santuoką ir turtiniams sutuoktinių tarpusavio santykiams galioja, kol ši baigiasi, pripažįstama negaliojančia arba patvirtinama separacija. Įstatymų numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Be to, toks režimas taikomas jų įgytam turtui prieš įsigaliojant CK.Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse skiriamos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: įstatyminis ir sutartinis. Bendras principas nustatytas 3.81 straipsnyje: sutuoktinių turtui taikomas įstatyminis turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Todėl pagrindinis vedybų sutarties elementas yra turto teisinio režimo pasirinkimas. “Šeimos teisės” 3.104 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai turi teisę pakeisti įstatymo nustatytą režimą ir pasirinkti vieną iš trijų rūšių: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Šioje nuostatoje turtas yra suprantamas kaip atskiri daiktai arba jų visuma. Sutuoktinių turtas susideda iš turto, įgyto santuokos metu, ir kiekvieno sutuoktinio turto, įgyto iki santuokos sudarymo.Šeimos santykiai yra tiek asmeniniai, tiek turtiniai. Visi šeimos santykiai atsiranda iš specifinio juridinio fakto - santuokos. Sutuoktiniai įgyja naują teisini statusą ir turtines bei asmenines neturtines teises. Iš santuokos atsiranda ne tik asmeniniai neturtiniai santykiai, bet ir turtiniai. Iš santuokos kyla tiek sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai, tiek tėvų ir nepilnamečių vaikų turtiniai santykiai. Taigi šeimos santykiai, tiek asmeniniai neturtiniai, tiek turtiniai, liečia ne pašalinius asmenis, o būtent sutuoktinius ir jų nepilnamečius vaikus. Vadinasi, turtiniai santykiai šeimos teisėje kyla iš santuokinių asmeninių santykių, be to, tiek turtiniai, tiek asmeniniai santykiai yra tiesiogiai susiję