Dvi ekonominės plėtros VRE šalyse paradigmos

The direction of economic development depends on the paradigmatic framework in which economic reality is perceived. In the framework of holistic paradigm also public and not only private goods are understood as economic goods. Correspondingly, the public sector is enclosed into economy. The individualistic approach presupposes reduction of economic reality to market and overtly or covertly negative attitude towards public sector as non-economic. The phenomenon of reflexiveness is present here. Methodological holism and methodological individualism give birth to different strategies of economic policy and finally lead to different outcomes of economic development.Ekonominių reformų programų kryptis, parametrai priklauso nuo to, kokiomis paradigmomis - individualistine ar holistine - remdamiesi mąsto ir veikia svarbiausi ekonominiai aktoriai (subjektai) bei galios centrai. Individualistinės paradigmos šalininkai savo dėmesį sutelkia į rinkos sektorių, o viešasis sektorius, jų manymu, nepriklauso ekonominei tikrovei, yra našta ūkiui ir t. t. Holistai, pripažindami ekonominėmis ne tik privačias, bet ir viešąsias gėrybes, suvokdami socialinio kapitalo reikšmę, į privatų ir viešąjį sektorių žiūri kaip į vienas kitą papildančius.Vidurio ir Rytų Europos šalyse vykstant ekonominėms transformacijoms dominavo individualistinės paĮteikta radigmos šalininkai. Veikiant ideologinės švytuoklės principui iš vieno kraštutinumo - prievartinio kolektyvizmo, absoliutaus privačios nuosavybės bei rinkos neigimo ir pan. - buvo pereita prie kito, t. y. prie privačios nuosavybės ir rinkos reikšmės suabsoliutinimo bei viešojo sektoriaus vaidmens ekonominei plėtrai nuvertinimo.Tokio negatyvaus požiūrio į viešąjį sektorių padariniai yra įvairūs. Vienas iš jų - spaudimas mažinti viešuosius finansus, vis labiau privatizuoti medicinos, švietimo ir t. t. sritis. Tačiau tokios tendencijos kelia grėsmę tvariai VRE šalių ekonominei plėtra