Lietuvos integracijos į ES padariniai užsienio prekybai žemės ūkio produktais

The task of the study was to identify the impact of EU membership on Lithuanian trade in food products. The author has carried out an analysis of the inevitable and likely changes which will affect Lithuanian trade policy. terms of trade within the EU and the third countries, export and import volumes, and social consequences of these changes. The conclusions are based on a comparison of the existing Lithuanian and EU tariffs for key items of Lithuanian foodstuffs exports and imports.Šio straipsnio tikslas - remiantis Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio produktais 2002 metais statistika bei lyginant dabartinius ir būsimus tarifus, Lietuvai tapus ES nare, pabandyti atskleisti, ar narystė ES iš tikrųjų turės didelių padarinių gyventojų gerovei, o tai dažnai tvirtina žurnalistai ir kai kurie mokslininkai.Pirmoje straipsnio dalyje trumpai įvertinama bendra situacija Lietuvos žemės ūkyje, atkreipiant dėmesį į žemės ūkio svarbą Lietuvos ekonomikai, mažą darbo našumą, didelę maisto produktų lyginamąją gyventojų vartojimo dalį, žemės produktų gamybos mažėjimą.Antroje dalyje pateikiama trumpa Lietuvos užsienio prekybos politikos apžvalga, o dabartinė politika apibūdinama kaip liberali.Trečioje dalyje atliekama Lietuvos užsienio prekybos analizė daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos prekybai su trečiosiomis šalimis, su kuriomis labiausiai pasikeis Lietuvos užsienio prekybos režimas. Dabar 60 procentų Lietuvos prekybos žemės ūkio produktais vyksta su ES ir būsimosiomis narėmis. NVS dalis vis mažėja, tačiau ji vis dar svarbų Lietuvos eksportui. Lietuvos importo struktūroje vyrauja produktai, kurie Lietuvoje negaminami arba naudojami kaip žaliava maisto pramonėje. Daug maisto produktų yra reeksportuojama, o tai patvirtina Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, statusą. Didelė dalis prekybos yra prekyba šakos viduje, ypač tabako, pašarų, saldainių ir žuvies produktų gamybos šakose. Pirmuose trijuose sektoriuose dominuoja užsienio kapitalas.Ketvirtoje straipsnio dalyje analizuojama narystės ES padariniai Lietuvos tarifų sistemai ir dydžiui. Nors Lietuvai tapus ES nare bus apmuitinta daugiau importuojamų prekių ir didesniais nei dabar tarifais, naujos tarifų sistemos poveikis importo apimtims ir maisto produktų kainoms nebus labai didelis. Prekybos su kitomis ES šalimis sąlygos mažai pasikeis, nes jau dabar beveik visa prekyba, išskyrus keletą maisto prekių, yra laisva. Tuo tarpu importas iš trečiųjų šalių nėra didelis ir apima tik mažiau reikšmingus produktus. Šiek tiek pablogės prekybos su ELPA šalimis sąlygos, nes bus taikomi tarifai žuvies importui iš Norvegijos ir Islandijos. Kai kurių maisto produktų importui iš trečiųjų šalių bus taikomi nemaži tarifai, tačiau neigiamą poveiki vartojimui sušvelnins tai, kad ES kai kurių maisto prekių importui taiko Bendrąją preferencijų sistemą, be to, esant dideliems tarifams vartotojai galės vartoti pigesnius vietinius maisto produktus arba ES pakaitalus. Tačiau mažai tikėtina, kad importo pabrangimas turės didesni poveikį vietinei gamybai. Pastarosios plėtrai nepalyginti didesnį poveikį turės padidėjusi parama žemės ūkiui. Analizė rodo, kad tarifų pasikeitimas lems maisto produktų kainų pakilimą tik vienu dviem procentais.Penktoje dalyje analizuojamas prekybos sąlygų pasikeitimo poveikis Lietuvos eksportui. Čia nesitikima didelio pasikeitimo, nes ES rinka jau dabar laisva, o NVS šalių tarifai mažai pasikeis, nes tiek Lietuvai, tiek ES taikomi tokie patys konvenciniai tarifai. Pagrindinėmis Lietuvos eksporto kliūtimis ir toliau išliks netarifiniai barjerai - kokybės ir higienos reikalavimai