Nedarbas Europoje, struktūriniai pokyčiai ir užimtumo didinimas

The purpose of this article is to discuss tendencies of changes in unemployment level, unemployment growth sources and labour force redistribution process. The object of this research - W. European and C&E European countries, including their differencies in income and sectoral structure. The methods of research - while doing analysis of unemployment level and labour force redistribution process and identifying main emerging principles, methods of structural analysis and balance were used. The main emphasis of the article is the influence of economy sectoral changes, labour force redistribution and expansion of foreign trade over the formation of the high unemployment level. In the end there are some conclusions and recommendations for reducing high unemployment level, first of all, in the area of structural policy.Straipsnyje nagrinėjama Vakarų Europos, Vidurio ir Rytą Europos šalių struktūra pagal pajamų lygį, nedarbo lygis ir besireiškiantis Europos šalių poliarizacijos efektas. Pateikiama nedarbo lygio ir užimtumo kitimo tendencija 1960-1999 m., atskleidžiant: didelio nedarbo ilgalaikę tendenciją Vakarų Europoje ir visų pirma ES; darbo jėgos persiskirstymo tarp ūkio šakų nesubalansuotumą; darbo jėgos prieaugio ir užimtumo kitimo nesubalansuotumą ir kt. Be to, straipsnyje nagrinėjamas eksporto struktūros ir užimtumo rūšys bei pokyčiai, eksporto-importo balanso ir darbo vietų importo ryšys bei pokyčiai. Pateiktas Japonijos, kuriai būdingas mažas nedarbas, teigiamo eksporto-importo balanso įtakos nedarbo lygio formavimuisi pavyzdys. Pateikiami struktūrinės politikos kriterijai ir pasiūlymai formuoti struktūrinę politiką bei prioritetus ir juos įgyvendinti. Tai sudarytų galimybių mažinti nedarbą ir siekti ilgalaikio mažo nedarbo