Vakarų baltų peilių-durklų genezė

Šiandieninis Vidurio ir Vakarų Europos vėlyvojo romėniš­kojo laikotarpio vienašmenių kovos peilių ištirtumo lygis leidžia iškelti naują vakarų baltų peilių-durklų genezės ver­siją. Ši egzotiška šaltojo ginklo forma sujungia trikampių Turovo tipo geležčių ir „trumpųjų“ saksų idėjas. Šių uni­kalaus pavidalo ginklų paplitimo arealai sutampa su vaka­rų baltų „galindų“ migracijos punktais. Vieno iš prūsiškųjų peilių-durklų (kapas SH – 24 Warthen / Šoseinoje kapiny­ne) gamybos vieta taip pat sutampa su vienu iš tų punktų. „Galindų“ ir peilių-durklų atsiradimo procesas akivaizdus. Jų etnokultūrinėje erdvėje peilių, skirtų vien tik duriamajam smūgiui, gamybos idėja atsirado susipažinus su Turovo tipo peiliais Galicijoje ir „trumpaisiais“ saksais Lombardijoje, t. y. netrukus po 415 m. Sprendžiant iš kapo Do-370 Doll­keimo-Kovrovo įkapių, pirmieji peiliai-durklai Semboje ka­rių (o būtent jiems buvo skirtas ir ankstesnis romėniškais kalavijas – gladius) kapuose atsiranda V a. po Kr. pradžioje. Susidaro įspūdis, kad pirmųjų peilių-durklų savinin­kai, besiruošiantys juos panaudoti pagal Turovo tipo peilių paskirtį prieš apsišarvavusius priešininkus, buvo priversti pasitraukti iš jų dislokacijos vietos ir atsidurti ten, kur apie šarvus niekas net nenutuokė – Gintaro krašto platybėse. Galbūt, dedant šiuos ginklus į karių kapus, kartu buvo pa­brėžiamas ypatingas jų statusas – priklausymas būriams, ga­lintiems kovoti su šarvuotais kariais. Peilių-durklų pasiskirstymas pietryčių Baltijoje parodo kelis jų išplitimo mikroregionus: 1. Šiaurės Vakarų Semba, turtingiausias pasaulyje gin­taro paplitimo regionas – didžiausia ir akivaizdžiai pagrindinė peilių-durklų radaviečių koncentracija. 2. Minijos upės baseinas prie šiaurės vakarinio Kuršių nerijos galo. 3. Nemuno dešiniojo intako Jūros žiotys. 4. Nemuno dešiniojo intako Neries žiotys. Peilių-durklų radaviečių koncentracijos žymi prekybos operacijų bazę – gintaringąją Sembą ir Nemuno prekybos kelio vertingosios prekės plitimo mazgą – Nemuno baseino upių žiotis. Iš rusų k. vertė Aleksiejus Luchtanas... />Vladimir Kulakov..