Europos Sąjungos visuomeninės žiniasklaidos diplomatijos horizontalus darnumas: Ukrainos atvejis

In the discussion of the EU as an international actor, one of the important aspects is foreign policy coherence. One of the instruments of foreign policy is public diplomacy which in the network society is often embodied in the form of digital diplomacy – use of information technologies for achieving diplomatic goals through reaching the networks of information consumers in the Internet.The significance of digital diplomacy for the EU was outlined by numerous politicians and researchers and has actualized after the events in Ukraine when the refusal of the government to sign the Association Agreement led to the wave of escalating protests, overthrow of the President, a deep political crisis and territorial losses (annexation of the Crimea by Russia). The EU digital diplomacy has been actively embodied in this process, but sometimes it appeared to be not an example of a concerted action.The aim of this article is to verify the horizontal coherence of the EU social media diplomacy in the case of the EU–Ukraine relations. The results allow us to conclude that, despite some minor failures (some unsuited rhetoric, lack of references to each other and of interactivity), on the horizontal level the EU is mostly coherent in maintaining its digital diplomacy, which allows to speak about its succeeding in self-presentation as an international actor in the Internet communication.Užsienio politikos darna yra vienas svarbiausių aspektų tarptautinėse Europos Sąjungos (ES) diskusijose. Vienas iš užsienio politikos instrumentų yra viešoji diplomatija, kuri tinklo visuomenėje dažnai įkūnijama skaitmeninės diplomatijos forma – informacinių technologijų naudojimu įgyvendinant diplomatinius tikslus per informacinių vartotojų tinklus internete.Skaitmeninės diplomatijos reikšmė ES buvo apibrėžta daugumos politikų ir mokslininkų ir tapo aktuali po įvykių Ukrainoje, kai valdžios atsisakymas pasirašyti asociacijos susitarimą lėmė protesto bangų plėtojimąsi, prezidento nuvertimą, gilią politinę krizę ir teritorinius praradimus (Krymo aneksija). ES skaitmeninė diplomatija buvo aktyviai įtraukta į šį procesą, tačiau ji pasirodė kaip nesuderintų veiksmų pavyzdys.Šio straipsnio tikslas buvo patikrinti ES visuomeninės žiniasklaidos diplomatijos horizontalią darną ES ir Ukrainos santykiuose. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant kai kurių nedidelių nesėkmių (šiek tiek netinkamos retorikos, tarpusavio informacijos ir interaktyvumo stokos), horizontaliame lygmenyje ES yra darni išlaikydama savo skaitmeninę diplomatiją, kuri leidžia kalbėti apie sėkmingą jos, kaip tarptautinio veikėjo, prisistatymą interneto komunikacijoje