Moralės metafora: gretinamoji politinio diskurso analizė

For centuries the on-going debate of the relationship between morality and politics has resulted in the division of such fundamental concepts as the right and the good, justice and equality, democracy and liberty etc (Paul, Miller & Paul 2004, 56).The main issue of this scholarly debate has been centred round the distinction between moral and pragmatic politics. For example, Aristotelian claim is based on the assumption that the proper aim of politics is a moral virtue, whereby good and morally right actions such as care, empathy and emotions dominate (ibid., p. 12). [...]Šio straipsnio tikslas – nustatyti moralės modelius, analizuojant konceptualiąją metaforą politiniame diskurse anglų ir lietuvių kalbose. Remtasi analitiniais straipsniais politikos temomis. Jie pasitelkti iš Interneto tinklalapių www.politika.lt ir www.economist.com elektroninio archyvo. Straipsniai anali­zuojami remiantis kognityvinės lingvistikos principais bei kokybiniu analizės metodu (Fauconnier & Turner 2002; Kövecses 2005; Lakoff & Johnson 1997, Lakoff 2005; Turner 1994), kurie leidžia atskleisti kalbiniuose pasakymuose (linguistic expressions) glūdinčias konceptualiąsias metaforas. Kalbiniai pasakymai buvo skirstomi pagal tris moralinio vertinimo modelius: (1) Huxley, kuris apibrėžia moralę kaip žmonių sąmoningai sukurtą vertinimo skalę, reikalingą kovoje su žmogaus įgimtomis blogybėmis, (2) Kanto požiūris į moralę, kaip į racionalų veiksmą glaudžiai siejamą su pareigomis, bei galiausiai (3) integruotas požiūris, kai moralus elgesys suvokiamas kaip sentimentų ir emocinių reakcijų pasekmė (Black 1995; Boehm 2000; Flack & de Waal 2002). Išanalizavus konceptualiųjų metaforų kalbinę raišką paaiškėjo, kad straipsniuose vyrauja metaforos POLITIKA KAIP JĖGA ir POLITIKA KAIP TARPUSAVIO SANTYKIAI