VILIAUS GAIGALAIČIO KNYGOTYRINĖS NUOSTATOS IR VEIKLA

stillenhandschrift aus dem Jahre 1573” (A manuscript of Wolfenbütteler Lithuanian Postilla published in 1573) that he defended in 1900, a historiographic essay on Lithuanina book in Lithuania Minor “Lithuanian history and our writings” (1912), some chapters in other books and articles in a journal Pagalba (Help) edited by himself. Gaigalaitis always investigated the printed or manuscript heritage de visu. Old manuscripts, books, periodicals, and calendors were primary sources for his research, data analysis, synthesis, and formulation of conclusions. During his studies he developed bibliographic skills and provided bibliographic data to Silvestras Baltramaitis – the librarian of the Imperial Public Library in St. Petersburg, to a serial published by Lithuanian Literary Society in Tilsit, to the professor Vaclovas Biržiška at Kaunas University. In 1905–1939 he headed a cultural-educational society „Sandora“ and established its library of great scientific and cultural significance as well as increased its publishing activity. Gaigalaitis used press as an important means in realisation of strategic political and spiritual goals. He employed Lithuanian press and publications to unite the national community, to ensure its internal communication and develop NATIONAL identity, to ensure its self-expression and public relations. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: domas.kaunas@kf.vu.ltVilius Gaigalaitis (1870–1945) – žymus Mažosios Lietuvos lietuvių politikas ir visuomenininkas, knygos kultūros ugdytojas ir tyrėjas. Politinė, visuomeninė ir bažnytinė veikla sudarė prielaidas bendrauti su žymiausiais leidybos, poligrafijos, knygų prekybos darbuotojais, o moksliniai interesai – bendradarbiauti su universitetų mokslininkais ir pačiam rengti mokslo darbus. Svarbiausi iš jų buvo 1900 metais apginta daktaro disertacija ,,Die Wolfenbütteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573“ (1573 metų lietuviškos Wolfenbüttelio postilės rankraštis), Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos istoriografijos apybraiža ,,Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava“ (1912), kai kurie skyriai kitose jo knygose ir straipsniai jo paties redaguojamame žurnale „Pagalba“. V. Gaigalaitis rankraštinį ir spaudos paveldą visada tyrė de visu. Senieji rankraščiai, knygos, periodiniai leidiniai, kalendoriai jam buvo pirminis tyrimo, duomenų analizės, sintetinimo ir išvadų formulavimo šaltinis. Studijų metais įgijo bibliografo įgūdžių, lietuvių retrospektyviosios bibliografijos duomenis teikė Sankt Peterburgo imperatoriškosios viešosios bibliotekos bibliotekininkui Silvestrui Baltramaičiui, Lietuvių literatūros draugijos tęstiniams mokslo darbams Tilžėje, Kauno universiteto profesoriui Vaclovui Biržiškai. Vadovaudamas kultūros švietimo draugijai „Sandora“ (1905–1939), sukūrė jos didelės mokslinės ir kultūrinės svarbos biblioteką ir išplėtojo leidybinę veiklą. V. Gaigalaitis nuosekliai rėmėsi spauda siekdamas strateginių visuomenės politinio ir dvasinio vadovo tikslų. Jis lietuviškus leidinius tikslingai naudojo tautinės bendruomenės telkimui, vidinei komunikacijai ir tautinio tapatumo ugdymui, jos saviraiškai ir viešiesiems ryšiams