GLOBALIOJI ANGLŲ KALBA IR LEIDYBOS TENDENCIJOS XX IR XXI AMŽIŲ SANDŪROJE

The paper analyses three important social and cultural trends that reinforced reading in English in non-English-speaking countries. First, English became the lingua franca of academia, and the simultaneous explosive growth of tertiary education increased the number of English speakers globally. Second, English became the language of popular culture and, as such, now dominates global bestseller production. Third, due to the growth of Amazon and other online retailers of electronic and printed books, books in English became readily available in most non-English-speaking countries. The paper will show that in Anglo–Saxon book markets, ebooks have a different cultural role than in continental Europe and other non-English-speaking countries. In the former, ebooks are becoming a mainstream medium for reading fiction. Contrastingly, in the latter, they seem to be predominantly the domain of bilingual readers, and mainstream book markets in local languages remain heavily dominated by printed books. As a result, in contemporary book cultures, printed books and e-books coexist in a kind of dual economy. In Anglo–Saxon markets, this coexistence takes place inside the same linguistic ecosystem, while in non-English-speaking countries, for the time being, the chasm between print and digital bears a strong linguistic mark and consequently represents a new cultural phenomenon. There seem to be cognitive differences between on-paper and onscreen reading; therefore, the paper concludes with the observation that, behind this dual economy, a deeper cultural schism might be hidden, putting the academic exploration of publishing studies and the book market at the centre of a new research paradigm.KEYWORDS: global English, books, e-books, book market, publishing studies, publishing field, onscreen reading, reading.University of Ljubljana, School of Arts and HumanitiesAškerčeva 2, 1000 Ljubljana, SloveniaE-mail: miha.kovac@ff.uni-lj.si Straipsnyje nagrinėjamos trys svarbios socialinės ir kultūrinės kryptys, sustiprinusios skaitymą anglų kalba ne angliškai kalbančiose šalyse. Visų pirma, anglų kalba tapo akademinės bendruomenės lingua franca, o dėl tuo pačiu metu įvykusio aukštojo mokslo sprogimo visame pasaulyje padidėjo kalbančiųjų anglų kalba skaičius. Antra, anglų kalba tapo populiarios kultūros kalba ir šiuo metu dominuoja pasaulinėje bestselerių leidyboje.Trečia, dėl spartaus Amazon ir kitų elektroninių ir spausdintinių knygų leidyba ir prekyba internetu užsiimančių mažmenininkų augimo anglų kalba tapo lengvai prieinama daugelyje ne angliškai kalbančių šalių. Straipsnyje įrodoma, kad anglosaksų knygų rinkose skaitmeninėms knygoms tenka skirtingas vaidmuo nei kontinentinėje Europoje ir kitose ne angliškai kalbančiose šalyse. Pirmuoju atveju skaitmeninės knygos tampa pagrindine grožinės literatūros skaitymo priemone. Priešingai, antruoju atveju jos sudaro didžiąją dvikalbių skaitytojų domeno dalį, o pagrindinėse vietos kalba leidžiamų knygų rinkose vis dar viešpatauja spausdintinės knygos. Šių procesų rezultatas akivaizdus – šiuolaikinėse knygų kultūrose spausdintinės ir skaitmeninės knygos gyvuoja greta, tarsi sukurdamos dvilypę ekonomiką. Anglosaksų rinkose šis sambūvis vyksta toje pačioje lingvistinėjeekosistemoje, tačiau ne angliškai kalbančiųjų šalyse šiuo metu skirtumas tarp spausdintinių ir skaitmeninių knygų pažymėtas ryškiu lingvistiniu ženklu ir todėl turėtų būti suvokiamas kaip naujas kultūros reiškinys. Spausdintinių ir skaitmeninių knygų skaitymą apibūdina kognityviniai skirtumai. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, straipsnis baigiamas išvada, kad už šios dvilypės ekonomikos slypi gilesnis kultūrinis skilimas. Tai reiškia, kad akademinis leidybos studijų ir knygų rinkos tyrinėjimas atsiduria naujos paradigmos centre