Mokytojų rengimo problemos ir perspektyvos užsienyje ir Lietuvoje

The comparative analysis of the works of foreign education scientists (T. Sander, C. Evertson, M. Zlotnik and others) shows that there are many similarities in teacher education problems abroad and in Lithuania. We can mention such problems as not clearly defined the criterion of the selection of candidates to teacher education programmes; lack of integration between pedagogical theory and practice; too little effort to teach the future teachers to teach effectively and use modern teaching techniques; the role of practice work in teacher education is often overestimated or underestimated; teacher unemployment; lack of society concern for teacher education, work and living problems, etc. It is suggested to take on a systematic view for solving manifold and complicated problems of modern teacher education in Lithuania. It would be useful to coordinate all the levels of the teacher education and the research activities in the country. The universities and higher pedagogical schools should after the teacher education programmes extending possibilities of the students to have complementary course or requalify to other professions in cases of the unemployment. Lack of the teacher education ideology and policy is emphasized in the article.Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir palyginti dabartines Vakarų Europos, JAV ir Lietuvos mokytojų rengimo ypatybes, problemas ir ateities perspektyvas. Šiuolaikinis pedagogų rengimas vakarų šalyse vis daugiau kritikuojamas dėl jam būdingos inercijos ir konservatyvumo, pedagogikos teorijos ir praktikos integracijos trūkumo. Lietuvos pedagogų rengimo problemos artimos Vokietijos, Prancūzijos, JAV ir kt. šalių pedagogų analizuojamoms kandidatų tapti pedagogikos studentais atrankos, studijų programų sudarymo ir finansavimo, absolventų bedarbystės problemos. Daugiaplanei ir sudėtingai šiuolaikinio mokytojo rengimo problemai spręsti reikalingas sisteminis požiūris ir veiksmai. Tuo tikslu VPU galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoti visų lygių mokytojų rengimą ir su tuo susijusius mokslinius ir metodinius klausimus. Aukštosios mokyklos nesirūpina savo diplomantų rengimu tolesnei veiklai, t. y. dirbti ne pagal profesiją, papildomai mokytis, persikvalifikuoti (bedarbystės atveju). Mokytojų rengimas, nežinant, ar yra jų paklausa, nuostolingas valstybei, šeimai ir kiekvienam absolventui. Kadangi nemaža dalis jaunųjų mokytojų dirba ne pagal profesiją, būtų tikslinga įvertinti tai ir studijuojant suteikti papildomai specializacijas dirbti kitose veiklos srityse, t. y. turėti ryšių su keliais galimais darbdaviais. Pasigendama mokytojų rengimo ideologijos ir politikos