Informatikos praktika, ugdymo teorijos ir mokymosi pažanga

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] Many countries are adopting computing (or informatics) in schools, for pupils from 5 years of age. Educational philosophies (and learning theories) that such curricula might be based on are not clear in curriculum documentation. Many Western countries’ curricula are based on developmental concepts of cognitive constructivism, with activities progressing through sensorimotor, preoperational, concrete operational, and formal operational stages. Social constructivism and constructionism add new dimensions to this learning framework, both fundamentally important for developing computing practices. We review selected learning theories, and investigate features that should underpin computing curricula if practices and outcomes are to develop computing practitioner competencies of a software developer.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Daugelis šalių imasi mokyti informatikos (arba kompiuterių mokslo) mokyklose pradėdamos nuo pradinių klasių ar net darželinio amžiaus. Tačiau nėra pakankamai aišku, kokiomis ugdymo filosofijos prielaidomis grindžiamos atitinkamos mokymų programos, nėra aiškiai įvardyta, kokiomis mokymo teorijomis remiamasi bendrųjų ugdymo programų dokumentuose. Dauguma bendrųjų ugdymo programų Vakarų šalyse yra grindžiamos kognityvinio konstruktyvizmo principais parenkant veiklas pagal amžiaus tarpsnius, atsižvelgiant į sensomotorinio, priešoperacinio, konkrečių operacijų ir formalių operacijų mąstymo stadijas. Šią ugdymo sistemą papildo socialinis konstruktyvizmas ir konstrukcionizmas, kurie fundamentaliai prisidėjo plėtojant praktines informatikos ugdymo veiklas. Straipsnyje apžvelgiamos atrinktos ugdymo teorijos ir tyrinėjamos savybės, kurios turėtų atsirasti informatikos ugdymo programose, siekiant ugdyti praktinius programavimo ir programinės įrangos kūrimo įgūdžius