Katalikiškojo modernizmo užuomazgos Lietuvoje

The origination of the modernistic ideas among the liberal Lithuanian catholic clergy and intellectuals in the end of 19th century and in the beginning of the 20th century are considered. The criticism of blind dogmatism, of primitive and formal religiosity, the fight for the ideas of national religious art (J. Šlapelis), for the evolutionary development of society (S. Šulte) and religion (Derkintis), as well as the quest for the new forms of religious rite (A. Jakštas) are being analysed. The modernists strived for the emancipation of the Lithuanian Catholic Church from archaic relics, inertion and from the patronage of the Polish clergy. Their propagation of tolerance and authentic thinking has paved the way for the Lithuanian modernism after World War I.Straipsnyje analizuojamos katalikiškojo modernizmo idėjų plitimo tarp jaunųjų liberaliosios pakraipos XIX a. pab. – XX a. pradžios lietuvių katalikų dvasininkų (S. Šultė, V. Dembskis, A. Jakštas-Dambrauskas ir kt.) prielaidos ir sąlygos. Katalikiškojo modernizmo užuomazgos Lietuvoje siejasi su nacionaliniu judėjimu, kurį sąlygojo objektyvios istorinės aplinkybės. Lietuvių katalikai modernistai laikėsi nuomonės, kad mokslo ir švietimo plitimas yra neišvengiamas procesas, pritarė augančios nacionalinės buržuazijos socialinei ir kultūrinei veiklai, patys aktyviai joje dalyvavo, suvokė poreikį suderinti katalikybę su laikotarpio reikalavimais. Jie atkreipė dėmesį į nacionalinės formos religinio meno būtinumą. Pasisakė prieš dvasinį primityvumą, grubias religinės propagandos formas. Išsilaisvinimą iš prolenkiškos kunigijos įtakos suprato kaip teisę patiems spręsti religijos klausimus. Propaguodami toleranciją, mąstymo savarankiškumą, amžiaus pradžios modernistai Lietuvoje žadino gilesnį katalikybės vaidmens visuomenės gyvenime supratimą ir ruošė dirvą tarpukario metų modernizmui Lietuvoje