Tauta ir tautiška sąmonė

Publikuojamame Romano Bytauto darbe aptariama nacionalinė sąmonė, jos formavimosi principai, nagrinėjamos polonizacijos priežastys ir padariniai. Polemizuodamas su K. Kautskiu, autorius atskleidžia kosmopolitizmo prigimtį. Teigiama, kad tauta yra žmonių grupė, suvienyta dvasinės kūrybos tikslais, kurie kyla iš bendros kalbos, kaip kolektyvinio dvasinio veikimo organo. Tautoje susikuria ypatinga kultūros tradicija: savųjų dvasinių vertybių, žymių kūrėjų puoselėjimas ir palankumas nusistovėjusioms dvasinės kūrybos formoms. Skiriama tauta-konglomeratas ir tauta kaip kultūros organizmas. Tautinio gyvenimo nuopuolis atsirado tada, kai religija nustojo būti tautiškos kultūros veiksniu. Tautinė savivokai rastis reikalingas kultūrinis tautiečių bendravimas bei intensyvūs tarptautiniai ryšiai, kurie atskleistų tautų ypatybes. Šias sąlygas įgalino ekonomikos raida. Tautinės savivokos prielaida yra poreikis atsiskirti nuo kitų ir būti pačiu savimi. Nacionalizmas pirmiausia pasireiškia prisirišimu prie gimtosios kalbos, kuris betarpiškai kyla iš savojo „aš“ gelmių kaip vienas iš išlikimo instinkto pavidalų