Kultūros tyrimas ir jos modeliai

An attempt is made to attract attention to the difficulties which one faces while studying culture. Culture is studied using scientific methods. The possibilities of science as a phenomenon of culture in its turn are related to a particular level of culture. So a researcher is constrained to proceed from the models of the object under discussion constructed by himself or adopted from others. However, a model of reality and reality itself do not coincide. In addition, a researcher is a product of a particular time. This dependency necessarily modifies his style of thinking and cognitive possibilities and limits his sphere of action to the definite empirical data and the present theoretical conceptions.Straipsnyje nagrinėjama kultūros sąvoka, jos struktūra ir tyrimo galimybės. Kultūra yra žmogaus veiklos produktas. Kultūros lygis sąlygoja intelektualinę ir gamybinę žmogaus veiklą, o kartu ir pačios kultūros tyrimo galimybes. Mokslas visada yra antrinis fenomenas, sąlygotas epochos kultūros. Tyrinėjant kultūrą, reikia išsiaiškinti jos struktūrą – sluoksnius ir elementus (fenomenus). Pažinimo procese sukuriami kultūros modeliai. Aptariami kultūros tyrimo metodai. Analitinis metodas apdoroja empirinius faktus, pateikia konkrečios epochos, tautos portretas. Kultūros modeliai kuriami remiantis empiriniais faktais. Autorius skiria tris nacionalinės kultūros sluoksnius: istorinį (tradiciją), kitų tautų įtaką ir šiuolaikinę kūrybinę potenciją. Tyrimų galimybes sąlygoja istorinė situacija ir ją sukuriantis visuomenės intelektualinis lygis. Skiriama materialioji ir dvasinė kultūra. Pateikiamas kultūrologijos skirstymas į bendrąją kultūros teoriją, kultūros sociologiją ir kultūros istoriją. Kultūros teorija formuluoja bendrus tyrimų principus, kultūros sociologija pateikia epochos portretą, o kultūros istorija empirinius faktus mėgina susieti į vieningą sistemą