Žmogiškasis pažinimas. (Ištrauka)

Ištraukoje nagrinėjamos fakto, tikėjimo, tiesos, pažinimo sąvokos. Teigiama, kad faktas yra visa, kas yra pasaulyje. Faktai yra tai, kas teiginius daro teisingus ar neteisingus. Tiesa apibrėžiama kaip tikėjimo savybė ir (kaip išvestinė) tikėjimą nusakančių sakinių savybė. Tiesa iškyla kaip tam tikras tikėjimo ir vieno ar daugiau skirtingų nuo tikėjimo faktų santykis. Tikėjimas tuo, kas nepatirta, liečia ne individus, esančius už patyrimo ribų, bet klases, kuriose nė vienas narys nėra patirtas. Tikėjimas visada turi būti toks, kad jį būtų galima skaidyti į elementus, kuriuos patyrimas padarė prasmingus, bet kai tikėjimas išreiškiamas logine forma, jis dažnai reikalauja analizės, kurioje operuojama nežinomais iš patyrimo elementais. Sakinio reikšmė kyla iš jį sudarančių žodžių reikšmių ir sintaksės taisyklių. Žodžių reikšmė turi būti gaunama iš patyrimo, o sakinio reikšmei tai nebūtina – ji gali būti suprasta kaip aprašymas: kai jis aprašo faktą, sakinys yra teisingas, priešingu atveju – neteisingas