Straipsnyje nagrinėjama religijos padėtis ir vaidmuo visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais. Pirmykščiam žmogui religija, kaip tam tikros pažinimo pakopos, sąlygojamos primityvių gamybinių jėgų, objektyvus rezultatas padėjo paaiškinti daugelį gamtos ir visuomenės reiškinių. Padėjusi griauti atgyvenusią vergovinę santvarką, krikščionybė vėliau virto svarbiausia ideologine priemone kitų išnaudotojų – feodalų – viešpatavimui stiprinti ir išlaikyti. Pradėjus formuotis naujai būsimajai kapitalistų klasei, formavosi ir naujos religinės pažiūros, kurios, atspindėdamos naujų visuomenės sluoksnių opoziciją senajai visuomeninei santvarkai, buvo priešingos nusistovėjusioms religinėms dogmoms. Vienas svarbiausių ateistinio darbo tikslų yra išl...