Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje

The initial point of the article is the poem by A. Baranauskas “Poet’s Talks with Lithuania” (1859) where three tendencies of the cultural and national movement in Lithuania are marked out. Referring to ample archive material the author states that the poet had reason enough to single out three trends in the cultural life of Lithuania in the mid one 19th century. Actually, they were two – the progressive and the reactionary. Besides, the author raises the question of the necessity to emphasize the democratic origin of intelligentsia and some other related questions.Remdamasi gausia archyvine medžiaga autorė konstatuoja, jog A. Baranauskas poemoje „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“ pagrįstai išskyrė tris kryptis XIX a. vidurio Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau iš esmės jų buvo dvi – progresyvioji ir reakcingoji. Straipsnyje keliami klausimai apie būtinybę akcentuoti iš liaudies kilusios inteligentijos formavimąsi, liaudies kultūrinės veiklos iniciatyvas, liaudies požiūrį į gimtosios kalbos ir tautinės mokyklos vaidmenį visuomenės gyvenime. Teigiama, kad valstietis, pradėjęs inteligento kelią, patekdavo į lenkiškos, bajoriškos ir katalikiškos kultūros įtaką. Mokyklų mokymo turinys buvo tolimas liaudies kultūrai. Savosios nacionalinės kultūros specifiškumą ir skirtingumą stipriau jautė vakarinės Lietuvos sritys. Liaudiškos kilmės inteligentijos pasaulėžiūra brendo domėjimosi nacionalinėmis kultūromis ir kovų už savo teises atmosferoje