Pažinimas kaip laisva veikla (I)

The article deals with the problem of cognition in connection with the problem of values. On the one hand, cognition is determined by an object, by the necessary relationship between causes and effects. On the other hand, it presupposes free activity of a subject. Therefore, besides the objective content it contains the moment of assessment. The disregard of the latter aspect of cognition was the main source of contradictions in pre-Marx epistemology. Mechanistic materialism and classical German philosophy are discussed both proceeding from the methodological principles in the solution of the epistemological problem and proceeding from prerequisites for scientific solution of the problem by Marxist philosophy.Straipsnis yra pirmoji dalis tyrimo, skirto pažinimo veiklos ir jos santykio su vertybėmis analizei. Teigiama, kad pažinimas yra priklausomas nuo savo objekto, priežasties ir padarinio būtino ryšio. Kita vertus, pažinimas yra laisva subjekto veikla, todėl greta objektyvaus turinio jame esama ir vertinamojo aspekto. Šios pažinimo sudėtinės dalies ignoravimas buvo ikimarksistinės gnoseologijos vidinių prieštaravimų pagrindinė priežastis. Straipsnyje nagrinėjamos mechanistinio materializmo ir klasikinės vokiečių filosofijos pagrindinės gnoseologijos metodologinės nuostatos. Teigiama, kad mechanistinis determinizmas, laikydamas dvasią tiesioginiu gamtos produktu, sutapatina subjektą ir objektą. Fichte ir Hegelis, aiškindami pažinimo prigimtį, remiasi subjekto ir objekto tapatumo prielaida: mąstymas turi reikalą vien su savimi, tai ir yra jo laisvė. Straipsnyje analizuojamos pažinimo problemos mokslinio sprendimo marksistinėje filosofijoje prielaidų formavimasis